Scanpix

Vilniečiai jau seniai nusipelnė greitos, galingos, saugios, ekologiškos ir ekonomiškai efektyvios viešojo transporto priemonės. Užsienio šalių ekspertai ir specialistai be užuolankų sako, kad tokia priemonė galėtų būti metro. Tačiau mūsų sostinės valdžia vis negali apsispręsti pokyčiams, nežiūri į ateitį, gyvena tik šia diena.

Šiuo metu yra rengiama Vilniaus viešojo transporto strategija, renkami duomenys apie transporto būklę. Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus apgailestavo, kad viešojo transporto būklės įvertinimas apsiriboja tik automobilių srautų skaičiavimu.

„Žinoma, kad automobilių srautai kiek sumažėjo, tačiau spūstys vis tiek didžiulės, atneša milijardus litų nuostolių. Ekonomikai augant spūstys vėl didės. Nors šalyje gyventojų sumažėjo, sostinėje ir jos priemiesčiuose pokyčių nėra, čia atvažiuoja gyventi ir dirbti vis daugiau žmonių iš kitų miestų bei rajonų“, – pastebėjo J. Zykus.

Anot jo, viešojo transporto raidos planas rengiamas trisdešimčiai metų, todėl netikslinga remtis tik dabartine situacija, nors ir dabar ji yra nepatenkinama. Reikia analizuoti, vertinti, kokie galimi pokyčiai ateityje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje įvyko piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, Tarptautinės transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija „Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“. Konferencijos metu aptarta nauja Europos Komisijos miesto transporto politika ir nagrinėta užsienio valstybių patirtis modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Parlamentinės metro idėjos paramos grupės vadovas Paulius Saudargas pripažino, kad būtina reformuoti Vilniaus viešojo transporto sistemą. Sostinės vicemero Romo Adomavičiaus teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė sudarė su ūkio subjektų grupe sutartį dėl Vilniaus viešojo transporto specialiojo plano iki 2040 metų rengimo. Šio plano koncepcija artimiausiu metu bus pateikta visuomenei vertinti.

„Akivaizdu, Vilniui pribrendo būtinybė keisti viešojo transporto sistemą ir numatyti alternatyvas planuojamam privataus transporto eismui ribojimui“, – sakė „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas J. Zykus.

Jo manymu, įvertinus esamą miesto ir šalies ekonominę padėtį, galima teigti, kad metropoliteno diegimas, taikant viešosios ir privačiosios partnerystės (angl. PPP – Public Private Partnership) principą, būtų naudingiausias sprendimas sostinei. Miestas neturėtų mokėti iš savo biudžeto už projekto įgyvendinimą: jį finansuotų plėtros bankai, o atsakomybė už statybas bei išlaikymo riziką būtų perleista privačiam investuotojui. J. Zykaus teigimu, metropoliteno statymo, išlaikymo ir valdymo sąnaudos būtų nedidelės, projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, sparčiai ir efektyviai, o pabaigus statybą metro būtų perleistas miestui. Tačiau norint gauti šiam projektui Europos Sąjungos paramą, būtina metropoliteną pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Vokietijos miesto Niurnbergo transporto korporacijos įmonės vadovo Wolfgango Legatho teigimu, jo mieste įdiegus metro sistemą, senamiestis tapo jaukesnis, švaresnis ir saugesnis. Be to, investicijos atsipirko penkis kartus. Šiuo metu net 80 proc. miesto gyventojų metro vertina teigiamai.

Remiantis statistiniais duomenimis, Vilniaus bei Vilniaus rajono gyventojų skaičius auga, tačiau viešasis transportas praranda savo populiarumą: 1980 metais juo naudojosi 87,6 proc. gyventojų, o 2011 metais – tik 39,6 proc. Miesto gyventojai dažniausiai renkasi individualų transportą – jam išleidžia daugiau nei 25 proc. šeimos biudžeto. Bendras Europos šalių šeimos biudžeto, išleidžiamo privačiam transportui, vidurkis – 13,2 proc.