Visoje Lietuvoje – tiek didmiesčiuose, tiek provincijoje – vyrauja tų pačių prekybos tinklų parduotuvės, užtat pirkėjų poreikiai skirtinguose miestuose ir miesteliuose labai skiriasi.

Panagrinėjus pirkinių krepšelius miestuose ir provincijoje matyti, kad gerokai skiriasi tiek perkami būtiniausi produktai, tiek ir pirkėjų išlaidos.
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vidutinis pirkinių krepšelis Vilniuje daugiau kaip 22 proc. brangesnis nei, pavyzdžiui, Panevėžyje. Be to, vilniečių vidutiniame krepšelyje yra 14 proc. daugiau prekių nei panevėžiečių.
„Palyginome savaitgalio apsipirkimą Vilniuje, Panevėžyje ir visoje Lietuvoje sausio pabaigoje–vasario pradžioje ir pastebėjome, kad sostinės gyventojai šiuo laikotarpiu pirko maždaug 6 proc. brangesnius produktus nei panevėžiečiai. Taip pat paaiškėjo, kad vidutinis sostinės gyventojo pirkinių krepšelis yra maždaug 5 proc. brangesnis nei visos Lietuvos pirkėjo krepšelis“, – kad vilniečiai išleidžia daugiau, tvirtina prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Olga Malaškevičienė.
Panašias tendencijas atskleidžia ir kitų didžiųjų prekybos tinklų duomenys. Pavyzdžiui, „Norfos“ pirkėjai sostinėje, palyginti su mažesnių miestelių pirkėjais, išleidžia apie 15 proc. daugiau. „Vilniuje gyvenantys pirkėjai yra išrankesni, perka brangesnes, geresnės kokybės prekes, o mažesniuose miesteliuose paklausesni pigesni ir paprastesni produktai“, – pagrindinius skirtumus nurodo „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Prekybininkai taip pat pastebi, kad daugelyje miestų ir miestelių labiau perkami vietos gamintojų maisto produktai, tokie kaip duona ar pienas. Taigi klaipėdiečiai labiau perka Klaipėdos duoną, biržiečiai – Biržų duoną, o Rokiškio gyventojų pieno produktų krepšelį atitinkamai sudaro daugiausia „Rokiškio pieno“ gaminiai.