Grėsmė
Vilniuje ir Kaune miesto įspūdį gadina ir gyventojams grėsmę kelia daugiau nei po šimtą apleistų namų. Valdininkai tvirtina, kad padėtis gerėja, tačiau didieji namai vaiduokliai kaip badė akis prieš porą dešimtmečių, taip bado ir dabar.
Vilniaus miesto savivaldybė giriasi, esą sostinėje per metus neūkiškai prižiūrimų pastatų sumažėjo: 2009 metais tokių buvo 158, o dabar – 118. Deja, patys didžiausi ir matomiausi namai vaiduokliai nei nugriauti, nei pradėti remontuoti.
Štai Konstitucijos prospekto piktžaizdė – apleistas nebaigtos statybos komjaunimo viešbutis (beje, esantis visai netoli savivaldybės), pūpsantis jau ne vieną dešimtmetį. Vilniaus valdžia jau daugybę kartų girdėjo pažadus, kad pastatą savininkai netrukus ims tvarkyti, tačiau veiksmų ar judesių nematyti. Vilniaus miesto meras Vilius Navickas pasidžiaugti tegali vien tuo, kad savivaldybė savininkus privertė pastatą apsitverti, o teritoriją šiuo metu prižiūri privati saugos bendrovė. Taigi sumažėjo grėsmė, kad pastatas užvirs ant ten anksčiau palandžioti mėgdavusių paauglių ar benamių.
Niekur nedingo ir kiti reprezentacinėse miesto vietose daugelį metų stovintys ir akyse nykstantys nelaimėliai: apleistas pastatas Latako ir Rusų gatvių sankirtoje Senamiestyje, baisieji griuvėsiai šalia Užupio pagrindinės gatvės, Kauno gatvės vaiduoklis “Kablys” – buvę Geležinkelininkų rūmai, Antakalnio pagrindinėje gatvėje prieglobstį radęs apgriuvėlis, ant kurio iki šiol išlikusi iškaba “Svirnas”, ir daugelis kitų.
Kyla klausimas, kodėl prestižinių miesto vietų vaizdas nesikeičia.
“Nesutikčiau, kad visai nesikeičia. Pavyzdžiui, Žalgirio ir Kalvarijų gatvės sankryžoje pastaruoju metu nugriauta nemažai pastatų. Ten buvo šiukšlina teritorija, į kurią gyventojai net veždavo šiukšles išpilti, o dabar ji tvarkoma”, – atkreipia dėmesį miesto savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.
Vilčių, kad bent šiokia tokia dalis apleistų pastatų prisikels naujam gyvenimui, žadinantis bruzdėjimas matomas ir viename Bokšto gatvės apgriuvėlyje, taip pat Antakalnyje, L.Sapiegos gatvės buvusiame karininkų bendrabutyje. Deja, to bruzdėjimo, ypač reprezentacinėse miesto vietose, apgailėtinai mažai.
Panašus skaičius namų vaiduoklių ir Kaune – apie šimtą. Garsiausias – nebaigtas statyti viešbutis Karaliaus Mindaugo prospekte. Savivaldybėje pasidomėjus, kodėl apgriuvėlių pastatų tiek daug, darbuotojai puse lūpų tvirtino, kad judėjimo mažai matyti, nes nemažai šių pastatų priklauso pačiai savivaldybei.
Nubaustų nedaug
Per pusantrų metų Vilniuje nugriauta 19 apleistų pastatų – daugiausia Šnipiškėse. “Griauti reikėtų daugybę pastatų, bet kad galėtume tai padaryti, reikia pripažinti juos neturinčiais šeimininko. Jei randame apleisto pastato savininkus, baudžiame, o jei nerandame – kreipiamės į teismą, kad pripažintų, jog pastatai neturi šeimininko. Ne vieną bylą esame iškėlę ir laimėję”, – tikina Vilniaus meras V.Navickas.
G.Tamošiūnas priduria, kad priversti savininką nugriauti apleistą pastatą labai sudėtinga. Be to, ne visus pastatus galima ir griauti, nes kai kurie pripažinti kultūros paveldo objektais. Dėl to savivaldybės specialistai ketina teikti Vyriausybei įstatymo pataisas, kad kovojimo su apleistais pastatais tvarka būtų supaprastinta. “Savivaldybė, neturėdama kitų svertų, daugiausia eina baudimo linkme, bet tai nėra taip efektyvu, kaip turėtų būti”, – pripažįsta G.Tamošiūnas.
Vis dėlto statistika rodo, kad ir tų nubaustųjų nėra daug: per pusantrų metų skirtos vos aštuonios baudos, kurių dydis siekia 1–3 tūkst. Lt. Tuo tarpu Kaune šiemet dar nenubaustas nė vienas apleisto pastato savininkas. “Pernai buvome surašę 13 administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl namų nepriežiūros, bet teismas mūsų baudas panaikino ir tik du savininkai jas sumokėjo”, – apgailestauja Kauno miesto savivaldybės atstovas Sigitas Kubilius.
Iš kur atsiranda vaiduokliai
Sostinės meras V.Navickas mano, kad baudos pastatų neprižiūrintiems savininkams per mažos, nes Vokietijoje už namą vaiduoklį savininkai baudžiami iki 50 tūkst. eurų bauda.
“Dabar investuotojas nuperka apleistą pastatą su sklypu, užkabina lentelę, kad parduoda, ir nieko nedaro. Baudžiame ne vieną, bet vystytojams 2 tūkst. Lt bauda nieko nereiškia. Pavyzdžiui, apleisto baro “Tauro ragas” savininkai bausti ne kartą. Manau, kad bauda turėtų būti penkis šešis kartus didesnė, o ir procedūra, kai būtų galima pripažinti namą neturinčiu šeimininko ir jį nugriauti, turėtų vykti greičiau. Dabar trunka beveik metus”, – dėsto Vilniaus meras.
“Vilniaus plano” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis taip pat įsitikinęs, kad atsakomybė apleistų pastatų savininkams turėtų tekti griežtesnė. Visų pirma Lietuvoje reikėtų įvesti nebaigtos statybos mokestį, kurį turi kitos Europos šalys. “Jei statybos nebaigi per kelerius metus, tau didėja žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai – tai būtų didesnis stresas statytojams, bet gal atsirastų galimybė, kad tie namai, kurie stovi apleisti daugiau nei 20 metų, greičiau taptų žmonių, norinčių ir galinčių statyti, nuosavybe”, – svarsto architektas.
Mat šiuo metu miestų centruose esančių apleistų pastatų savininkai atsikratyti neskuba – neretai daugelį metų laukia patogaus momento juos parduoti, tačiau į jų priežiūrą neinvestuoja. G.Tamošiūnas priduria, kad kiti pastatai apleidžiami ir dėl investuotojų nepamatuotų planų, ir dėl teisinių niuansų.
“Nemažai atvejų, kai investuotojai perka apleistus pastatus Senamiestyje turėdami planų, tačiau negauna leidimo nugriauti pastato ir statyti, ką suplanavę. Antra problema susijusi su teisiniais ginčais. Pavyzdžiui, kai viena įmonė bankrutuoja, kita bando perimti pastatą, įsiveliama į ilgus teismus. Tuomet turtas tarsi pakimba ore – neaišku, kam priklauso, ir niekas nenori investuoti, kol nėra tikrasis savininkas”, – pasakoja savivaldybės tarnautojas.
Būna, kad pastatus valdo keli savininkai, ir vieni norėtų jį remontuoti, o kiti nesutinka.
Geras pastebėjimas. Tokių ” vaiduoklių” kiekviename mieste ir rodo valdžios požiūrį į valstybės turtą.Įdomu, ar dar yra valstybė, sukurusi buvusiems prezidentams ,pasibaigus kadencijai, komunistinio išlaikymo sąlygas?”L. ryte” skaičiau šmaikštų rašinį apie p. Kristinos ” uždirbtą” rentą. Kaip sakoma, protas turi ribas, apkiautizmas beribis.
Varge tu mano.Kaunas, Vilnius nejaugi tuose miestuose nebuvo valdžios,buvo tik kam rūpintis ir ieškoti darbo kai už sėdėjimą jie nieko neveikimą gauna gerus atlyginimus.Na, o miesto ivaizdis tai ne mero, o kitų valdininkų rūpestis .Gėda Lietuvos seimui, valdžiai, kad nesugeba sukurti tokius įstatymus ,kad Lietuva gražėtų tai ir darbų atsirastų