Šią savaitę švenčiamos Anglijos karaliaus Jono Bežemio pasirašytos „Magna Charta“ 800-osios metinės. Šiuo dokumentu Anglijos valdovas apsiribojo savo teises ir suteikė teises kilmingiems ir nekilmingiems piliečiams, pasižadėjęs be reikalo nesikišti į jų reikalus. Labiausiai nuo žiauraus karaliaus kentė baronai. Karalius buvo priverstas pasirašyti šį dokumentą, nes sustiprėję baronai buvo pasirengę pilietiniam karui – ketino smogti valdžios uzurpatoriui. Karaliui teko nusileisti ir pasirašyti dokumentą, kuriame juodu ant balto surašyta, kaip gali ir kaip negali elgtis karalius. Taip pasauliui buvo padovanotas dokumentas, kuriame pirmą kartą išdėstyta, kaip suverenas turi elgtis su savo karalystės subjektais.

Braižant istorines paraleles, šių dienų Lietuvą būtų galima palyginti su tuometine Anglija ir miestų merus pavadinti baronais, o Seimą – karaliumi, taigi praėjusios savaitės Konstitucinio Teismo nutarimas galėtų būti pavadintas mūsų „Magna Charta“, apibrėžiančia, kaip gali sąveikauti centrinė valdžia ir Lietuvos savivaldybės.

Teisybės dėlei tenka priminti, kad „Magna Charta“ nepadarė didelio įspūdžio Lietuvos politikams. „Magna Charta“ buvo veiksminga kuriantis Amerikos kolonistams ir naudojantis joje nurodytomis laisvėmis, tai buvo įkvėpimo šaltinis JAV Konstitucijos tėvams, jų surašytam Teisių biliui. Šiuo dokumentu pasinaudojo JAV advokatai, dalyvavę JAV prezidento Billo Clintono byloje prieš Paulą Jones (tai susiję su garsiuoju Baltųjų rūmų sekso skandalu), o teismas, priimdamas sprendimą, tai grindė „Magna Charta“: „… mūsų teisinė sistema pripažįsta, kaip ir „Magna Charta“ bei Teisių bilis, kad net ir suverenas yra priklausomas nuo Dievo ir teisės.“

Matyt, retas iš Lietuvos politikų yra apie tai girdėjęs ir susimąstęs, kad net praėjus 800 metų Lietuvos valdžios galios taip pat yra ribojamos ir jomis reikia naudotis taip, jog nebūtų pažeista mūsų „Magna Charta“ – Konstitucija. Mūsiškiai, kaip ir Anglijos karalius iki „Magna Charta“, nori elgtis, kaip jiems atrodo geriau (arba jiems yra geriau), ir visiškai nepaisyti jokių taisyklių.

Tuomet įstatymai buvo griežtesni. Karalius turėjo pasirašyti, kad jei nesilaikys susitarimo, 25 feodalų taryba gali areštuoti visą jo turtą. Dabar pas mus viskas paprasčiau. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Seimas ir Vyriausybė iki šių metų pabaigos dar gali galvoti, pagal kokias taisykles turi būti padalijami Lietuvos savivaldybėms mokesčių mokėtojų mokami pajamų mokesčiai. Kiek ir kokiu pagrindu galima paimti iš Vilniaus mokesčių mokėtojų ir atiduoti, pavyzdžiui, Skuodui. Pasižiūrėti, ar atidavus vilniečiai nebus skurdesni už skuodiškius. Jei nesugalvos ir vėl pinigus skirstys pasižiūrėję į dangų, savo kišenes ir balsavusiuosius už jų mandatus, tai jau bus sąmoningas Konstitucijos pažeidimas.

Bet argi mūsiškiams tai naujiena? Vilniaus apygardos teismo teisėjui Audriui Cininui teko išteisinti omonininkus ne tik todėl, kad jam pačiam Konstitucija nė motais, bet ir todėl, kad Seimas per dvejus metus nesugebėjo pataisyti baudžiamojo proceso taisyklių, pagal kurias turėjo būti teisiami mūsų nepriklausomybės niokotojai. Ir todėl praėjus 25 metams po nepriklausomybės kovų mūsų priešai liko nenuteisti. Prie durų jau ir naujas karas su tais pačiais Rytų kaimynais, o dar su senuoju nebaigėme.

Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas išaiškino, kad vienas iš savivaldybių biudžetų pajamų šaltinių yra valstybės biudžeto dotacijos: valstybės biudžeto bendrosios, specialios tikslinės dotacijos ir bendrųjų dotacijų kompensacijos. Todėl savivaldybėms ir juose gyvenantiems piliečiams stengtis nėra jokio reikalo. Jei trūks – valstybė, tai yra vilniečiai ar kiti turtingesni miestelėnai, primokės. Kaip ir dabar Vilniaus miesto savivaldybei skiriama 40 proc. GPM dalis, Kauno miesto savivaldybei – 74 proc., Klaipėdos miesto savivaldybei – 64 proc., Palangos miesto savivaldybei – 70 proc., Panevėžio miesto savivaldybei – 84 proc., Šiaulių miesto savivaldybei – 96 proc., Ignalinos rajono savivaldybei – 78 proc., Mažeikių rajono savivaldybei – 55 proc., kitoms savivaldybėms – 100 proc. GPM. Ir taškas. O kodėl taip, o kodėl prasiskolinęs ir darželių stokojantis Vilnius mūsų politikams nerūpi? Nerūpėjo nei socialdemokratams, nei konservatoriams. Visiškai nerūpėjo tuomet, kai miestų dotuotojų merų kėdėse sėdėjo priešiški feodalai ir reikėjo rinkėjus nubausti už tai, kad nesugeba teisingai balsuoti.

Šiokia tokia tvarka buvo, bet užteko turėti daugiau kelių ir šaligatvių, visai nesvarbu, ar yra jais važiuojančių arba vaikštančių, kad gautum daugiau mokesčių. Turėkite daugiau pensininkų, ir Vilnius pridės, kad juos būtų galima išlaikyti. Neatsižvelgiama į savivaldybių, kurioms pagal įstatymo priedėlį skiriama mažesnė nei 100 proc. GPM dalis, demografinius, socialinius ir kitus rodiklius, turinčius įtakos išlaidų pokyčiams, ir lėšos išlaidų skirtumams išlyginti šioms savivaldybėms nėra skiriamos. Kodėl? Tiesiog taip yra, kad būtų atrištos politikų rankos elgtis, kaip nori ir kaip patinka. Konstituciniam Teismui neliko nieko kito, tik pripažinti, kad tokia tvarka, tiksliau, jokios tvarkos nebuvimas, prieštarauja Konstitucijai. Ir suverenas – Seimas, kartu su Vyriausybe nustatęs tokią tvarką, pažeidė mūsų „Magna Charta“.

Pasirodo, mūsų politikai nėra girdėję ir to, kad Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją reiškia, jog įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, o jeigu joms įstatymais ar kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos. Konstitucinė įstatymų leidėjo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, kitus svarbius veiksnius, būtų užtikrintas savivaldybių funkcijų finansavimas. Tai nepaneigia pačių savivaldybių (jų institucijų, pareigūnų) pareigos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją priimti sprendimus, kad būtų surinktos jų funkcijoms vykdyti reikalingos lėšos ir kad jos būtų tinkamai panaudotos.

Mūsų suverenas ir feodalai dar nėra sutarę dėl pinigų skirstymo kriterijų, todėl neaišku, ar savivaldybių, kurių surinkto GPM dalis pervedama į valstybės iždo sąskaitą, finansinė padėtis tikrai yra geresnė nei iš šios sąskaitos remiamų savivaldybių, taip pat neatsižvelgiama į šio išlyginimo pasekmes, tai yra į tai, ar jį įvykdžius savivaldybių, kurių surinkto GPM dalis pervedama į valstybės iždo sąskaitą išlyginimui vykdyti, padėtis netaps blogesnė nei iš šios sąskaitos remiamų savivaldybių.

Mūsų suverenas, nustatęs, kad vietos mokesčių administratorius kiekvienai savivaldybei perveda įstatymo priedėlyje nurodytą GPM dalį (procentais), tačiau nenustatęs aiškių šios dalies apskaičiavimo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti savivaldybės pajamų poreikio pasikeitimą ir galimybę prisidėti prie kitų savivaldybių GPM ir išlaidų struktūrų skirtumų išlyginimo, iškreipė savivaldybių finansinio pajėgumo išlyginimo esmę. Tai yra suverenas susidarė sau galimybę ir ja daug metų naudojosi, kad mokesčių mokėtojų pinigus skirstytų tiems feodalams, kurie labiau nusipelnė suverenui.

Maždaug kaip Graikija prasiskolinęs Vilnius iš esmės toks tapo dėl to, kad jo beveik nevaldė suverenui (Seimo daugumai) įtikę feodalai (miestų merai). Atėjo laikas pasirašyti mūsų „Magna Charta“. Gaila, kad vėluojame 800 metų.