BFL

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos sostinėmis, Vilnius – švaraus oro, žaliųjų erdvių ir gražios architektūros miestas, tačiau mažiausiai pastebėtas turistų, kamuojamas itin didelio nedarbo, apleidęs viešąjį transportą ir gana nesaugus.

“Vilnius – gražus žalias miestas. Mums labai patinka jo architektūra. Kita vertus, buvome daugelyje Europos Sąjungos sostinių ir vakarais ten daugiau pramogų, veiklos, draugiškesni žmonės, geriau organizuotas viešasis transportas. Palyginti su kitomis sostinėmis, į akis krinta, kad Vilniuje matomi tik lietuviai ir nėra kitų tautų, rasių”, – įspūdžiais apie Lietuvos sostinę dalijasi šalia Katedros aikštės sutikti jauni italai Filipo, Guido ir Mikela.

Labai panašius įspūdžius išsiveža daugelis užsienio svečių – jie susižavi natūraliu miesto grožiu, tačiau pasigenda turistams skirtos infrastruktūros. “Kitų ES šalių sostinėse daugeliu atveju pateikiama aiškesnė informacija ir daugiau galvojama apie turistus. Visur taikomos nuolaidos šeimoms, pensininkams, studentams, nedidelėms žmonių grupėms.

Būdingas Europos sostinių bruožas – geriau išplėtotas visuomeninis transportas. Savivaldybės dviračių sistema, kurią Vilnius nesėkmingai bandė įdiegti prieš keletą metų, dabar jau siūloma daugumos Europos sostinių savivaldybių”, – pastebi ekonomistė Margarita Starkevičiūtė.

Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė priduria, kad užsieniečiai pasigenda pramogų, skirtų šeimoms su vaikais, nes mes susitelkę į jaunimo renginius, retas muziejus turi ekspozicijų, skirtų vaikams. Iki šiol neišsprendžiame ir dešimtmečiais turistams užkliūvančių problemų, tokių kaip viešųjų tualetų trūkumas, nepažabojame nesąžiningų taksistų, nors įsisenėjusias bėdas galėtume lengvai įveikti pasitelkę kitų ES sostinių patirtį.

“Budapeštas garsėjo problemomis, susijusiomis su taksistais, todėl miestas pakeitė tvarką – dabar prie oro uosto į taksi sodina dispečeris, kuris kiekvienam keleiviui ant lapuko užrašo kelionės kainą. Dabar kainos gerokai mažesnės nei anksčiau”, – pavyzdį pateikia “Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Nocius.

Apmaudu, kad metų metais besivelkančios problemos nesprendžiamos, nors ir taip, palyginti su kitomis sostinėmis, Vilniui tenka tik turistų trupiniai. “Eurostat” duomenimis, 2007–2010 m. turistai Vilniaus apgyvendinimo įstaigose per metus praleido tik 1,1 mln. naktų. Tai beveik dvigubai mažiau nei Rygoje ir Taline, triskart mažiau nei Varšuvoje ar pagal gyventojų skaičių panašiame Osle ir devynis kartus mažiau nei Prahoje.

“Plika akimi matomos priežastys – sudėtingas Vilniaus pasiekimas ir šioje srityje stipriau konkuruojantys mūsų kaimynai: jie geriau dirba kviesdami lankytojus, geriau bendradarbiauja su kelionių agentūromis, geriau išplėtota susisiekimo infrastruktūra, geriau reklamuojamas miestas. Be to, Lietuvoje nuolat baramasi ir nėra nei šalies, nei Vilniaus nacionalinio prekės ženklo, normalios reklaminės kampanijos. Estai turi “Welcome to Estonia”, latviai – “Live Riga”, – lygina verslininkas, fotografas Marius Jovaiša.

Galėtume guostis, kad nakvojančių turistų per dešimtmetį Vilniuje padvigubėjo, jei nežinotume, kad Rygoje jų padaugėjo net vienuolika kartų!

Nors Vilnius patrauklus miestas, per dvidešimt metų taip irnesugebėjome išnaudoti turimų turtų – Neries ir žaliųjų erdvių. “Neries upės atgaivinimo projektas buvo numatytas visuose Vilniaus planuose, bet iki šios dienos upė nėra gyva. Juk kai nuvažiuojame į kitus miestus, matome, kad vanduo miesto centre – Dievo dovana”, – apgailestauja VGTU docentė, urbanistė dr. Dalia Bardauskienė.

Ta pati padėtis ir dėl žaliųjų plotų, kurie užima apie 35 proc. sostinės teritorijos. Nors didžiuojamės žaliuoju miesto apdaru, pamirštame jo kokybę. Juk Vilniuje vyrauja laukinė žalioji zona ir nerasi nė vieno parkelio su gėlynais bei įdomiais augalais, kurių taip gausu ES sostinėse.

Tarp turtingiausių Rytų Europos miestų nepatenka

Menkas žinomumas, prastas pasiekimas, mažesni turistų bei užsienio investicijų srautai Vilniui neleido per 20 metų išsiveržti į naujųjų ES šalių sostinių lyderius, o juo labiau pasivyti senąsias ES sostines. Šio titulo labiausiai verta Praha – ir ne tik todėl, kad iš naujokių pritraukia daugiausiai turistų ar nedarbas šiame mieste siekia tik apie 4 proc, o Vilniuje šis rodiklis vienas didžiausių tarp Europos sostinių – 11,8 proc. Nedarbas mažesnis Varšuvoje (3,4 proc.), Rygoje (9,6 proc.), tačiau didesnis Madride (13,9 proc.).

Taigi neatsitiktinai “Mercer” gyvenimo kokybės tyrime, kurį atliekant vertinami 39 rodikliai iš politinės, socialinės, ekonominės, laisvalaikio ir kitų sričių, Praha iškyla virš visų naujųjų ES šalių sostinių kaip miestas, kuriame gyvenimo sąlygos geriausios. 2009-aisiais Praha šiame reitinge užėmė 71 vietą pasaulyje, o pirmoje vietoje atsidūrė Viena.

Per 20 metų gyventojų Prahoje daugėjo, o šiemet vasarį “Eurostat” paskelbtais skaičiavimais, Praha ir Bratislava – turtingiausi naujųjų ES narių miestai. Prahoje BVP vienam gyventojui siekia 157 proc. ES vidurkio ir sudaro 105 tūkst. Lt (30,4 tūkst. eurų), o Vilniuje – tik 37 tūkst. Lt.

Deja, net gaudami mažiau pajamų, labiau jas švaistome. “Eurostat” duomenimis, Vilnius patenka tarp sostinių, kuriose gyventojų tankis vienas mažiausių. Vilniuje gyvena 1409 žmonės kvadratiniame kilometre, o Taline gyventojų tankumas siekia 2709 gyventojų kv. km, Berlyne – 3849, Lisabonoje – 5778. Tokia padėtis susiklostė dėl Vilniaus plėtros klaidų – per du dešimtmečius miestas išdriko į priemiesčius.

“Gyventojų migracija į priemiesčius jų skaičiui nedidėjant – neigiamas reiškinys. Ši tendencija ypač sustiprėjo per krizę, nes daugiabučių statyba sustojo, o individualių namų – ne. Lietuvoje gyvenamaisiais kvartalais, neturinčiais infrastruktūros, virto didžioji dalis kolektyvinių sodų, o daugelyje šalių sodai yra sodai ir ten gyventi negalima”, – komentuoja įmonės “Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Gyventojų išsibarstymas didesnėje teritorijoje reiškia didesnes valstybės išlaidas, nes naujai susikūrusios gyvenvietės reikalauja viešojo transporto, kelių priežiūros ir kitokios infrastruktūros.

Pritardama, kad žmonių kėlimąsi iš miesto reikia stabdyti, D.Bardauskienė primena, kiek turime miestų centruose degraduojančių teritorijų – buvusių gamyklų, kurios galėtų virsti gyvenamaisiais rajonais.

Prastai atrodo Vilnius ir pagal mirštamumo bei saugumo rodiklius. Pagal mirčių skaičių nuo širdies ir kvėpavimo ligų tarp sostinės gyventojų su Ryga dalijamės pirmąsias vietas, o žiaurių nusikaltimų skaičius Baltijos šalyse vienas didžiausių: 100 tūkst. gyventojų 2010 m. Vilniuje teko penki nužudymai, kai Dubline ir Prahoje – apie du, o tautų katilu vadinamame Londone – 1,6.

Prognozuoja šviesesnę ateitį

“Mercer” sudarytas reitingas primena, kad Vilniuje taip pat gera gyventi. Iš kitų naujųjų ES šalių sostinių 74 vietoje atsidūrė Budapeštas, 78-oje – Liubliana, o 79-oje – Vilnius. Aplenkėme Varšuvą (85 vieta), Rygą (90), Taliną (92) ir kitus.

Žinoma, per du dešimtmečius Vilniaus veidas pasikeitė iš esmės. Architektas M.Pakalnis primena, kad daugiau nei prieš 20 metų Vilnius buvo labiau gamybinis karinės pramonės miestas. “Iš gaminančio miesto Vilnius tapo paslaugų ir finansų centru. Be to, miestas atsinaujino, pasikeitė urbanistiniu požiūriu. Vienas geriausių dalykų – naujojo administracinio centro Neries dešiniajame krante atsiradimas. Teigiama tendencija ir ta, kad paslaugų centrai pradėjo kurtis miegamuosiuose rajonuose ir gyventojams nebereikia važiuoti į centrą”, – Vilniaus raidą per pastaruosius 20 metų apibūdino M.Pakalnis.

Vilniaus pranašumus atskleidžia ir “Eurostat” surinkta statistika, rodanti, kad tai viena iš švariausiu oru kvėpuojančių sostinių, pagal šį rodiklį stovinti greta Šiaurės šalių. Be to, nors mūsų viešasis transportas nepakankamai išplėtotas ir prižiūrimas, Vilniuje nepamatysi ir tokių automobilių spūsčių, kokios kankina didesnes ES šalių sostines.

Prie Vilniaus veido kūrimo prisidedantys “Veido” pašnekovai įsitikinę, kad miesto laukia šviesi ateitis – nepaisant nei sostinės plėtros klaidų, nei kai kurių mums nepalankų statistinių rodiklių, nei milžiniškos skolos (kreditoriniai sostinės įsipareigojimai pasiekę bauginančią 824 mln. Lt ribą).

M.Nocius mano, kad Vilnius turi nemažai galimybių generuoti didesnius pinigų srautus. “Mano manymu, Vilnius toliau sėkmingai pritrauks tiesioginių užsienio investicijų, kurs papildomas darbo vietas, taigi bus daugiau surenkama mokesčių ir atsiras didesnės galimybės mokėti skolas”, – tiki M.Nocius.

Tuo tarpu Vilniaus meras Artūras Zuokas, atskleisdamas, kaip planuoja didinti miesto pajamas, žadėjo siekti, kad mažėtų žmonių, kurie gyvena ir dirba Vilniuje, bet yra deklaravę gyvenamąją vietą kitur, ir stengtis, kad Finansų ministerija vilniečių sumokėtą gyventojų pajamų mokestį paskirstytų sąžiningiau, nenuskriausdama sostinės.

“Manau, kad 300 km spindulio regione Vilnius gali tapti lyderiu ir sėkmingai konkuruoti su Talinu, Minsku bei Ryga”, – miesto ateitimi tiki ir architektas M.Pakalnis.