Lapkričio 15-oji, lapkričio 16-oji, lapkričio 17-oji, lapkričio 18-oji. Keturios dienos – keturi neatidėliotini vizitai. Į sostinę įžengia „Vilnius Mama Jazz“, įvilktas į darnią, simetrišką keturdalę struktūrą: kiekvieną vakarą vyks du koncertai Rusų dramos teatre nuo 19 val. + trys jaunų grupių pasirodymai muzikos klube „Tamsta“ nuo 22 val. + naktinis jam session. Paskutiniąją dieną vakarinius koncertus keičia dūzgė viešbutyje „Comfort“.
Tai – apgaulinga simetrija, apgaulinga tvarka: tereikia atvykti į susitikimą – ir popieriuje užfiksuotas pedantiškas tikslumas užleis pozicijas gyvai, permainingai, įnoringai muzikai, kurioje taisyklės reikalingesnės jų laužymui nei aklam sekimui, o laikas tampa reliatyvus. Bet, kol spontaniškumo lava dar neišsiliejo, pažvelkime į tą keturių tomų romaną, kurį galės perskaityti „Vilnius Mama Jazz“ avantiūros dalyviai.

Diena pirmoji. Klasika yra klasika
Festivalį atveria duetas iš Azerbaidžano – kompozitorius Salmanas Gambarovas ir jaunas sopranas Farida Mamedova, sukūrę projektą „Lieder Leaders“. Programos pagrindą sudaro lieder – vokiečių romantinės kamerinės dainos: F. Schuberto, J. Brahmso ir G. Mahlerio. Genialias melodijas (atliekamas vokalistės beveik be pakeitimų, sekant originaliu tekstu) atlikėjai traktuoja nebe kaip poetines meilės miniatiūras, o kaip paties Amžinojo Grožio simbolį, kurį fortepijono improvizacijos įkelia į nesaugų, kartais netgi atšiaurų šiuolaikinio pasaulio kontekstą. Visos dainos susipina į vientisą vėrinį, nepertraukiamą filosofinį pasakojimą su sava dramaturgija, kuri kiekviename koncerte šiek tiek keičiasi: improvizuojantis pianistas teikia kaskart naujų impulsų scenos partnerei, inspiruodamas negirdėtų atlikimo niuansų. Ši programa jau „aprobuota“ daugybėje solidžių erdvių, tarp jų – garsiame L. van Beethoveno festivalyje Bonoje.
Kitas vakaro koncertas – vėlgi apie klasiką, šį kartą – klasikinę hard-bop džiazo tradiciją. Trimitininkas Wallace’as Roney’is mokėsi pas Clarke’ą Terry’į, grojo drauge su Dizzy’iu Gillespie’iu ir buvo ypatingai išskirtas Mileso Daviso. Prie Arto Blake’o „Jazz Messengers“ jis prisijunngė, kad pakeistų Terence’ą Blanchardą. Jis nešiojasi visą moderniojo džiazo aukso erą savo triuboje. Jis laiko instrumentą rankomis, kurias draugiškai spausdavo Milesas Davis, jo ausys sugėrė autentišką, nesuvaidinamą praeities meistrų svingą, jis pažįsta džiazo anatomiją ir savo kūryboje atkuria autentišką tikro moderniojo mainstream džiazo dvasią, plėtodamas tas pačias vertybes, kaip ir jo didieji pirmtakai.

Diena antroji. Kontrastas
François Corneloup trio yra įprastas saksofoninis trio – žinoma, jeigu galingą jo skleidžiamą energiją galima laikyti „įprasta”. Ansamblis groja intelektualų laisvąjį džiazą – draugišką ausiai, bet nestokojantį aštrumo, veržlumo, drąsos. Įsiamžinę 2010 metais albume Noir lumiere, trio nariai toliau plėtoja savo repertuarą, iš paprastų groove’ų ir šykščių intonacijų užaugindami įmantrios konstrukcijos garsinius luitus.
Iš beatodairiško Corneloup trio improvizacijų bruzdyno „Vilnius Mama Jazz“ klausytojus išves John Albert Group. Filosofų Johno Locke’o ir Alberto Schweitzerio garbei pasivadinusią grupę sudaro lietuvių saksofonininkas Leonardas Pilkauskas, italų kontrabosininkas Marco Zeninis, vokiečių pianistas Christianas Pabstas ir būgnininkas Jonas Davidas Kroperis. Vaikinus suvienijo studijos Amsterdamo konservatorijoje ir susidomėjimas J. Locke’o ir A. Schweitzerio idėjomis, kurios mokė žmoniją gyventi taikoje bei ištikimai sekti žmogiškumo ir išminties idealais. Pasiremdami šia filosofija, kvarteto nariai siekia darnaus, harmoningo tarpusavio susikalbėjimo ir aukščiausios ansamblinės kokybės.

Diena trečioji. Energinis kokteilis
Antrasis tarptautinis projektas Rusų dramos teatre šiais metais pristatomas lietuvių vokalistės Viktorijos Pilatovič. „Jazz fontano“ laureatė iš pradžių mokėsi LMTA, vėliau smalsumas ir žinių troškimas nuviliojo ją į Groningeną, kur pasitobulinusi dainininkė 2011-aisiais tapo vokalistų konkurso Nyderlanduose trečiosios vietos laureate. Baigusi bakalauro studijas Groningene, dabar Viktorija studijuoja Berklio koledžo filiale Valensijoje (Ispanija). Tvirtai besijaučianti tarptautinėje jaunojo džiazo terpėje su savimi atveža margą ir stiprų įvairiatautį ansamblį: graikų pianistą Vagelį Stefanopoulosą, gitaristą Adadeji Adetayo iš Nigerijos, kamerūnietį kontrabosininką Bensoną Itoe ir amerikiečių būgnininką Oweną Hartą.
Vakaro kulminacija – Chris Dave & The Drumhedz. Chrisas Dave’as yra universalus ir paklausus dabarties būgnininkas, aprūpinantis ritmo partija tokius muzikantus kaip Adele, Beyonce, Kenny’is Garrettas, Terrence’as Blanchardas, Wyntonas Marsalis, Patas Metheny’is, Erykah Badu, Dianne Reeves, Robertas Glasperis ir aibė kitų išskirtinio kalibro meistrų iš įvairių žanrinių sferų: džiazo, pop-muikos, ritmenbliuzo ir hip-hopo. Chris Dave kuria ir savąjį projektą – „The Drumhedz“. Grupės sudėtis su laiku keičiasi, nekintama išlieka aukščiausia kokybės kartelė, ką paliudija ir šį kartą pasirinkta kompanija: Kebbis Williamsas – saksofonai, Isaiah Sharkey – gitara ir Jermaine’as Williamsas – bosas. Būgnininko svetainėje nurodoma, jog šia programa publika yra kviečiama į muzikinę kelionę per įvairius žanrus. Kartais į programą įterpiami Jimio Hendrixo, D’Angelo, Fela Kuti, Radiohead, J Dilla ir kitų artistų savaip perdirbti, bet beveik įmanomi pažinti kūriniai.

Diena ketvirtoji. Svarbiausia
Dmitrijaus Golovanovo solo rečitalis – tai veiksmas, kurio iš jauno pianisto seniai buvo tikimasi. Šį kūrėją jau drąsiai galima priskirti prie patyrusių muzikantų: jo koncertinė ir pedagoginė praktika, bei pagarba, su kokia į jį žvelgia kolegos ir studentai, yra peržengę pradedančiojo muzikanto ribas. Iš Dmitrijaus Golovanovo lapkričio 18-osios vakarą publika tikėsis ne berniuko, o vyro kalbos. Ir visi, akylai stebintieji jo talento raidą, patvirtintų, jog esama svaraus pagrindo tikėtis, jog lūkestis išsipildys.
Festivalio programa Rusų dramos teatre baigiama Ravi Coltrane’o kvarteto koncertu. Alice ir Johno Coltrane’ų sūnus visą gyvenimą susidūrė su garsių tėvų vaiko likimo našta. Muzikantų bendruomenė jį mėgsta, publika guviai reaguoja vien į jo pavardę, nes jo veidas, manieros, pozos, balsas sukuria iliuziją, tarytum Johnas Coltrane’as – vis dar tarp mūsų. Tačiau vos jis prisiliečia lūpomis prie saksofono – iliuzija ištirpsta, ir publikai kalba visiškai kitas muzikantas, kuriam, galbūt, sunkiau ir ilgiau negu kitiems teko įrodinėti net sau pačiam, kad jo paskirtis yra kitokia nei būti savo tėvo tąsa. Be abejo, ir šį kartą klausytojai ateis, vedini smalsumo, ką paveldėjo ar ko nepaveldėjo „dievo“ sūnus.

Naktinis gyvenimas
„Vilnius Mama Jazz“ yra ne tik aukšto lygio programų Rusų dramos teatre rinkinys, kiekvieną vakarą „Tamstos“ klube po koncertų vyks naktinių koncertų serijos, energine įkrova ir kūrybiniu turiniu galinčios laisvai konkuruoti su pagrindinės festivalio aikštelės įvykiais. Kiekvieną vakarą numatyti trys vėlyvi koncertai, peraugsiantys į jam session.
Festivalio paskutinis akordas – smagi dūzgė viešbutyje „Comfort Hotel“. Totalinė džiazo šventė be apribojimų.
Daugiau informacijos apie festivalį: www.vilniusmamajazz.lt