3 klausimai apie Tarptautinę  finansų rinkų konferenciją Lietuvos finansų rinkų instituto direktoriui  Marijui Kalesinskui

– Kuo penktoji Finansų rinkų instituto ir Finansų ministerijos organizuota Tarptautinė finansų rinkų konferencija savo tematika skyrėsi nuo ankstesniųjų?

– Tokios temos kaip reguliavimas finansų rinkose, nauji būdai, kaip pritraukti kapitalo, kaip jį padaryti prieinamesnį įmonėms, kaip daugiau ir įvairesnių galimybių suteikti investuotojams, išlieka aktualios nuo pat pirmos konferencijos. Bet apie „fintech“ (Financial Technologies – finansinės technologijos), vieną iš šiųmetės konferencijos akcentų, prieš penkerius metus niekas nekalbėjo, net tokio termino nebuvo, o dabar tai viena sparčiausiai besiplėtojančių rinkos sričių.

Dar vienas penktosios konferencijos išskirtinumas – kad pavyko sukviesti daug labai aukšto lygio pranešėjų ir diskusijų dalyvių iš pagrindinių šio sektoriaus centrų. Ši konferencija – svarbiausias metinis renginys Lietuvos finansų rinkų sektoriuje, tad visada stengdavomės pritraukti kuo daugiau užsienio ekspertų, kad būtų girdimos įžvalgos iš pagrindinių pasaulio finansų rinkų, bet niekada anksčiau neturėjome tiek daug ir tokio aukšto rango svečių.

– Kurias idėjas iš trijų konferencijos sesijų išskirtumėte kaip įdomiausias ir svarbiausias?

– Plėtojant finansų rinkų galimybes ekspertai pateikė aktualią rekomendaciją įtraukti kuo daugiau valstybės valdomų įmonių, jas listinguoti biržoje. Finansų ministras Vilius Šapoka per konferenciją sakė palaikantis didesnio valstybinių įmonių dalyvavimo kapitalo rinkoje idėją.

Sesijoje apie investicinių ir pensijų fondų svarbą ekonomikai diskutuojant apie Lietuvos pensijų sistemos reformą užsienio ekspertai patarė neskubėti, skirti kiek reikia laiko, kol rasime modelį, adekvatų mūsų šalies kultūrai ir visuomenės brandai. Ir nors užsienio pavyzdžiai, kad ir Skandinavijos ar Nyderlandų, turinčių tikrai pažangias pensijų sistemas, yra svarbūs, aklai jų kopijuoti negalima. Ekspertai rekomendavo jokiu būdu sisteminių reformų nedaryti dažnai, o tai – mūsų problema: per trylika šios pensijų sistemos veikimo metų turėjome bene keturis etapus, kai buvo reikšmingai keičiamos taisyklės. Dar vienas patarimas: visa sistema, įskaitant privačius pensijų fondus, turi veikti ieškant ne kaip geriausiai investuoti, o kaip pasiekti rezultatą – kad būtų mokamos adekvačios pensijos.

Trečiojoje sesijoje kalbėta apie „fintech“. Kaip reiškinys tai atsirado neseniai, bet niekas neabejoja, kad tai svarbu ir tai ne mados reikalas, o naujai prasidėjusi labai reikšminga technologinė revoliucija ir verslo modelio pasikeitimas. Tad visos institucijos – tiek naujai besikuriantys startuoliai, tiek seniai veikiančios bankinės ir kitos finansų institucijos privalo rimtai reaguoti į šiuos pokyčius ir ieškoti, kaip prisitaikyti šiomis naujomis aplinkybėmis.

– Lietuvą užsienio ekspertai jau net vadina „fintech“ regiono hubu (centru). Ar tam jau yra pagrindo?

– Gal kiek ir avansu, bet jau vien tai, kad į Vilnių suvažiavo vieni svarbiausių šio sektoriaus žmonių iš didžiausių šios srities centrų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Airijoje, kitose šalyse, yra pripažinimas, jog tai, kaip vyksta finansų technologijų plėtra Lietuvoje, europiniu lygiu vertinama rimtai, o Vilnius matomas „fintech“ žemėlapyje labai ryškiai. Reikia ir toliau labai daug dirbti, kad išlaikytume pagreitį, ir plėtoti šią sritį.

Prie to prisidės ir šiuo metu besikurianti šios srities asociacija, suvienysianti dirbančiųjų „fintech“ srityje pastangas.