Lito istorijoje dedame tašką. Toliau gyvensime su euru. Ir nors pinigai, kaip sako Lietuvos bankas, tik keičia formą, permainų bus ir daugiau.

Aušra Pocienė

Rankose gniauždami naujus šiugždančius banknotus ir spindinčias eurų monetas, turėtume dar labiau pasijausti europiečiais. Tik gaila, kad pagal savo pajamų lygį oriais europiečiais nesijausime. Atvirkščiai, kaip niekad anksčiau išryškės didžiulis atotrūkis net nuo europietiško gyvenimo vidurkio.

Kylančias kainas pajusime taip pat greitai. Jos kyla dar neįvedus euro, o su euru šis procesas dar paspartės. Bendroje euro ekonominėje erdvėje kainos, tarp jų ir darbo jėgos, laipsniškai vienodėja, todėl galima džiaugtis, kad didės ir atlyginimai. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų šiek tiek viršyti 5 proc., tačiau toks augimas, pasak jo, tik iš dalies bus susijęs su euru ir atlyginimų apvalinimu.

Ekonomistas Audrius Rudis atkreipia dėmesį, kad, nepaisant bendros vienodėjimo tendencijos, kaip rodo kai kurių ES senbuvių, tarkime, Italijos, patirtis, kainos skirtingose valstybėse arba net šalies viduje dar ilgą laiką gali skirtis nuo bendro lygio. Pavyzdžiui, dėl nevienodo ekonominio išsivystymo Šiaurės ir Pietų Italijoje pragyvenimo lygis iki šiol skiriasi. „Didelių postūmių nėra ko tikėtis, bet laipsnišką kainų ir darbo užmokesčio augimą euro įvedimas paspartins“, – neabejoja A.Rudys.

Netapsime nei turtingesni, nei skurdesni

Labiausiai euro laukia gyventojai, keliaujantys po euro zoną, – jie sutaupys valiutų konvertavimo išlaidų. Taip pat šiek tiek valiutos konvertavimo ir rizikos draudimo sąnaudų sutaupys ir įmonės, prekiaujančios su euro zonos valstybėmis. O daugelis Lietuvos gyventojų dėl euro nepatirs nei jokios naudos, nei sąnaudų, netaps nei turtingesni, nei skurdesni.

„Šis pokytis iš litų į eurus bus unikalus tuo, kad pasikeitus valiutai nebus infliacijos šuolio, nesumažės gyventojų pajamų ar santaupų perkamoji galia. Po kelių savaičių gyventojai pripras prie naujos valiutos ir gyvens kaip gyvenę, tik kartais pasipiktins pabrangusiomis paslaugomis. Tačiau svarbu suprasti, kad tik kylant profesinių paslaugų kainoms gali didėti jas teikiančių darbuotojų – kirpėjų, slaugytojų, mechanikų, santechnikų ir kitų pajamos“, – aiškina N.Mačiulis.

Pasak jo, didžiausia tiesioginė nauda, kurią gauna valstybė įsivesdama eurą, yra skolinimosi kaina. Jau dabar Lietuva skolinasi pigiau. Rudenį išplatinta 12 metų obligacijų emisija už 2,3 proc. metines palūkanas – mažiausias valstybės skolinimosi istorijoje. O štai gyventojų ir įmonių skolinimosi kainai euras didelės įtakos nepadarys.

Skeptiškas N.Mačiulis ir dėl euro poveikio šalies konkurencingumui. Jis sako, kad apčiuopiamos įtakos Lietuvos konkurencingumui, kaip ir investicijoms, nebus. „Yra šimtai veiksnių, svarbesnių nei tai, kokia valiuta cirkuliuoja šalyje. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kur kas svarbiau tobulinti mokesčių sistemą, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti korupciją, atsisakyti perteklinio reguliavimo ir biurokratijos“, – pabrėžia analitikas.

Praradimai didesni nei nauda

Euroskeptiku save vadinantis A.Rudys mano, kad euro nauda yra visiškai nereikšminga, palyginti su tuo, ką dabar praranda valstybė, galutinai atsisakydama savarankiškos pinigų politikos. Iki šio žingsnio, nors ir turėdama litą tvirtai pririštą prie euro, valstybė prireikus per trumpą laiką galėtų atkurti savo teisę į pinigų politiką. O jei atkurti savo pinigų sistemą reikėtų įsivedus eurą, tai truktų ilgai ir nemažai kainuotų: ekonomisto skaičiavimu – iki 200 mln. Lt. O ES subyrėjimo scenarijus šiais laikais, pasak ekonomisto, visiškai realus. Užtektų, kad galutinai išsiskirtų Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos interesai, ir tai galėtų atsitikti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.