Per artimiausią dešimtmetį Baltijos jūros regionas taps vienas labiausiai klestinčių, novatoriškiausių ir konkurencingiausių pasaulyje. Tokią viziją iki 2020 m. paversti tikrove įsipareigota praėjusią savaitę Vilniuje vykusio Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) viršūnių susitikimo deklaracijoje. Vienuolikos valstybių atstovai ir susitikime dalyvavęs Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso tikisi, kad į regioną plūs investicijos, šalis sujungs bendra energetikos rinka ir informacinių technologijų tinklai, bus užtikrinta socialinė gerovė, netgi formuosis stipri regioninė tapatybė.

“Susitikimas suteikė optimizmo, krito į akis, kad tikima geromis Baltijos jūros regiono perspektyvomis. Žinoma, tikėtis greitų rezultatų neverta, nes valstybės labai skirtingos, bet svarbu, kad išreikštas tikėjimas tolesnio bendradarbiavimo poreikiu”, – palankiai susitikimą vertina Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.

Vilniaus universiteto profesorius, 1992–1996 m. užsienio reikalų ministras dr. Povilas Gylys taip pat mano, kad regioninis bendradarbiavimas turi pagrindo: Baltijos jūra mus vienija, turime bendrų bėdų ir gal mažiau bendrų džiaugsmų. Tačiau susitikimo rezultatus jis vertina kukliai. Visų pirma prie Baltijos jūros esančių šalių pagrindinis rūpestis – šios jūros užterštumas, nes ji labiausiai užteršta pasaulyje. O būtent tai per šį viršūnių susitikimą Vilniuje buvo per mažai akcentuojama, kaip ir kalbama apie regiono energetinę strategiją, atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtrą, kur ekologijos klausimai čia labai svarbūs.

Susitikimo deklaracijoje suformuluoti tikslai P.Gyliui greičiau asocijuojasi su šūkiais, kaip pastatysime komunizmą, nei su tikrove. “Atotrūkis tarp skandinavų iš vienos jūros pusės ir trijų Baltijos šalių iš kitos didelis, o dešimt metų – mažai. Patekome į didelę ekonominę bėdą, ir tikslo būti labiausiai klestinčiais regione kėlimas šiek tiek dirbtinis. Juo labiau kad nesame išsprendę ir daug bendradarbiavimo klausimų. Pavyzdžiui, kitos Baltijos šalies Švedijos bankų buvimas Lietuvoje nėra neproblemiškas. Daug deklaracijų apie strateginę partnerystę, bet ligi šiol nėra Lietuvos ir Lenkijos jungties”, – dėsto prof. P.Gylys.

Į Vilnių neatvykus Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Rusijos premjerui Vladimirui Putinui, sumenko ir planuoto aukščiausio lygio susitikimo statusas. BJVT viršūnių susitikimas buvo svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo šiai organizacijai renginys. Nuo liepos BJVT pirmininkaus Norvegija.