Dar visai neseniai soja buvo pristatoma kaip panacėja bei vaistas nuo visų ligų, vadinama virtuvės karaliene. Buvo pranašaujama, kad XXI amžiuje sojos taps pagrindiniu maisto produktu. Tačiau šiandien mokslininkai ir medikai jas nukarūnavo – ne viskas, kas iš sojų, yra taip gerai, kaip buvo manoma.

Kuo ypatingos sojų pupelės

Soja – vienmetis žolinis augalas, panašus į pupelę. Sojų pupelės yra įvairaus dydžio bei spalvos (juodos, rudos, melsvos, geltonos, margos).

• Daug maistinių skaidulų. Jose yra 40 proc. baltymų, 20 proc. riebalų, 35 proc. angliavandenių, kurių nemažą dalį sudaro maistinės skaidulos.
• Sojos – pats turtingiausias augalinis baltymų šaltinis. Sojos skiriasi nuo kitų ankštinių daržovių (pupelių, žirnių, pupų), nes jų baltymai tirpsta vandenyje, o aminorūgščių sudėtis taip gerai suderinta, kad panaši į pieno ir mėsos, todėl sojos kitaip dar vadinamos augaline mėsa, tik joje nėra cholesterolio.
• Visos maistinės medžiagos. Be baltymų, sojų pupelėse gausu lecitino, riebalų, krakmolo, todėl jos aprūpina organizmą visomis maistinėmis medžiagomis.
• Saugo nuo ligų, padeda susirgus. Sojų pupelės gerina protinius gebėjimus, skysčių apykaitą, valo šlakus ir neutralizuoja toksinus, normalizuoja širdies, kepenų, inkstų darbą.

• Auga ir pas mus. Kinų medicinos žinovai rekomenduoja vartoti ne tik sojų pupeles, bet ir jų ūglius, žiedelius bei lapus. O jų galima užsiauginti ir mūsų klimato sąlygomis. Iš sojų pupelių gaminami tokie patys patiekalai kaip ir iš paprastų pupelių: sriubos, mišrainės.

Naudingos tik fermentuotos sojos

Natūralios sojų pupelės ir fermentuotos – du skirtingi produktai. Taikant gana sudėtingą technologiją sojos perdirbamos taip, kad produktuose išliktų gerosios pupelių savybės. T.y. sojos fermentuojamos, ir naudingos gydomosios savybės lieka, o blogosios sunaikinamos. Tik iš tokių sojų pagaminti produktai naudingi sveikatai. Po fermentacijos proceso, trunkančio nuo šešių mėnesių iki trejų metų, sojos tampa tinkamos virškinti.

Produktai, gaminami iš fermentuotų sojų

• Miso – fermentuotų sojų pupelių masė. Manoma, kad padeda pašalinti iš organizmo toksinus, sunkiuosius metalus. Kasdien nedideliais kiekiais vartojant miso sumažėja tikimybė susirgti kepenų, storosios žarnos, skrandžio vėžiu. Miso itin atnaujina gerąją žarnyno florą ir reguliuoja kraujo spaudimą. Suvalgius šio produkto pusryčiams, žvalumo ir energijos nepritrūks visą dieną. Miso tinka dėti į sriubas, taip pat yra populiari įvairių padažų sudedamoji dalis.
• Natto – fermentuotos sojos pupelės. Padeda išvengti insulto, palengvina sergančiųjų sinusitu būklę, didina seksualinę potenciją. Natto turi labai stiprų aromatą, todėl dažniausiai yra vartojamas nedideliais kiekiais salotoms, sriuboms pagardinti.
• Tempeh – sojų pupelių masė, fermentuota su tam tikru pelėsiniu grybu. Tai skanus, sotus ir maistingas sojų patiekalas, turintis daug baltymų, vitaminų ir mineralų.
• Tofu – sojų sūris. Jis tik iš dalies fermentuotas, todėl turi šiek tiek natūralių toksinų. Tofu pasimėgauti rekomenduojama retai ir nedideliais kiekiais. Labiausiai tinka su jūros gėrybėmis, taip pat galima valgyti vieną.
• Sojų aliejus. Jo maistinės savybės panašios į sviesto, tik nėra cholesterolio. Sojų aliejuje yra vitamino E ir fosfidų. Tai puikus gyvulinės kilmės riebalų pakaitalas, nes nesukelia aterosklerozės, medžiagų apykaitos sutrikimų, netukina. Manoma, kad sojų aliejus vertingesnis už alyvuogių, riešutų, kukurūzų aliejų.
• Sojų padažas. Sveikatai naudingas tik toks padažas, kuris gaminamas pagal senovinį autentišką receptą iš nenuriebintų sojų pupelių, be  cheminių medžiagų. Tokio padažo fermentacija trunka mėnesį ar ilgiau. Norėdami paskubinti procesą prekybininkai prideda sieros ar druskos rūgšties. O rūgštims neutralizuoti į produktą dedama šarmo. Dėl visų šių reakcijų padaže susidaro kenksmingų priedų, laikomų stipriomis kancerogeninėmis medžiagomis. Tikrasis sojų padažas – ne tik sveikas produktas, bet ir suteikia patiekalams pikantiško skonio, kvapo ir spalvos.

Sojos gali pakenkti

Nefermentuotos sojos yra labiau žalingos nei naudingos. Kodėl?

• Trukdo skaidyti baltymus. Nefermentuotų sojų sudėtyje yra natūralių toksinų, kurie blokuoja enzimų, atsakingų už baltymų skaidymą, darbą.
• Neleidžia pasisavinti mineralų. Specifinė rūgštis, kurios yra nefermentuotose sojose, trukdo organizmui pasisavinti mineralus – kalcį, magnį, varį ir ypač cinką, kuris būtinas smegenų ir nervų sistemos veiklai, reikalingas baltymų sintezei bei kolageno susidarymui. Šis mineralas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, todėl apsaugo nuo diabeto.
• Didina insulto ir infarkto riziką. Sojose yra hemagliutinino, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių sukibimą. O tai didina insulto ir infarkto riziką.
• Skatina strumos susidarymą. Nefermentuotose sojose aptinkama goitrogenų, kurie skatina strumos susidarymą, išbalansuoja skydliaukės veiklą.
• Sumažina tikimybę pastoti. Sojose esanti medžiaga genisteinas suardo mechanizmą, leidžiantį spermatozoidams susijungti su kiaušialąste. Todėl moterims, norinčioms susilaukti vaikelio, vaisingomis dienomis nerekomenduojama valgyti sojų produktų.
• Vienas dažniausių alergenų. Sojų produktai rekomenduojami žmonėms, alergiškiems pienui, tačiau ir sojų baltymai sukelia alergines reakcijas.  Moksliškai patvirtinta, kad sojos yra tarp devynių alergiją dažniausiai sukeliančių produktų. Be to, pasireiškia kryžminė alergija ir kitiems produktams, dažniausiai riešutams (žemės, graikiniams, lazdynų, migdolams ir kt.).

Iš sojų pieno ir mėsos – jokios naudos

Sojų pienas ir mėsa – pigiai gaunamas produktas, kuriame naudingųjų sojų pupelių savybių beveik nėra. Sojų pienas ir mėsa vadinami naujaisiais produktais, kuriuos pradėjo gaminti apsukrūs prekybininkai, pastebėję, kad gaminant maistingą ir vertingą sojų aliejų lieka daug išspaudų, kurias galima pelningai panaudoti. Taip iš sojų išspaudų ir buvo pradėta gaminti sojų pieną ir mėsą.

Šių produktų gamybos procesas sudėtingas. Veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui žūva daug sojose esančių naudingų medžiagų, o žalingi toksinai lieka nepažeisti. Vėliau pridedama cheminių maisto priedų, padedančių išsaugoti sojų panašumą į pieno ar mėsos produktus.

Mitai apie naujuosius sojų produktus

Sojų pienas ir mėsa neturi nieko bendro su fermentuotomis sojomis, kurios vertinamos kaip puikus lengvai pasisavinamų baltymų šaltinis. Šie produktai tikrai nepadeda išvengti vėžio, nemažina cholesterolio kraujyje. Naivu būtų tikėtis, kad valgant sojų mėsą ar geriant pieną pavyks išvengti širdies ligų, bus apsaugotos arterijos, susireguliuos cukraus kiekis kraujyje. Tai mitai, kuriais puikiai manipuliuoja prekybiniai, norėdami parduoti kuo daugiau pigiai pagaminamų produktų.

Didžiausią pavojų kelia pieno mišinėliai

Sojų mišiniai dažniausiai rekomenduojami kūdikiams, alergiškiems karvės pieno baltymui. Tačiau Didžiosios Britanijos toksikologai nustatė, kad jie gali būti žalingi. Mat sojų pagrindu pagamintuose mišinėliuose aptiktas didelis estrogenų, taip pat metalų (aliuminio, mangano) kiekis. Estrogenų kiekis net 200 kartų viršija motinos piene esantį kiekį. Manoma, kad estrogenai slopina imuninę sistemą, gali paskatinti įvairių ligų pradžią, priešlaikinį brendimą, smegenų raidos ar DNR struktūros pokyčius.

Atsargiai – genetiškai modifikuotos sojos!

Sojos yra viena labiausiai paplitusių kultūrų, kurioms auginti naudojamos genetiškai modifikuotos (GM) sėklos.

• Sukelia alergiją. Pradėjus naudoti GM sojas, itin daug žmonių tapo joms alergiški. Mat norint, kad sojos turėtų daugiau baltymų, į jas perkeliamas riešutų genas. Tokios sojos tampa pavojingos žmonėms, kurie alergiški riešutams.
• Daugelio produktų sudėtyje yra sojų. Net jeigu nevalgysite sojų produktų, dar nereiškia, kad jų išvengsite. Šiandien sojų miltų ir baltymų koncentratų dedama į daugybę produktų (duonos ir konditerijos, mėsos gaminius, padažus bei kitus produktus). Dviejų trečdalių visame pasaulyje pagaminamų maisto produktų sudėtyje esama sojų ingredientų, kurie žymimi E479. Jeigu jie pagaminti iš natūralių sojų pupelių, tai pagerina produkto maistinę vertę – praturtina jį baltymais. Deja, gamintojai nenurodo, ar baltymai pagaminti iš GM sojų.

• GM sojos pavojingiausios vaikams. GM sojų yra ne tik mišinėliuose, bet ir kitame kūdikiams skirtame maiste. Maži vaikai dėl nesubrendusios imuninės sistemos joms ypač jautrūs. Geriant tokius mišinėlius ar valgant maistelį gali kilti alerginių reakcijų. Atlikus tyrimus JAV nustatyta, kad paaugliai, kuriems buvo duodama sojų ankstyvoje vaikystėje, turi seksualinio vystymosi trūkumų, skydliaukės veiklos, mokymosi sutrikimų, tokie jaunuoliai dažniau serga astma, jų imuninė sistema silpnesnė.