Pasaulio universitetai nuožmiai kovoja dėl perspektyvių studentų iš užsienio.
Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Skandinavijos šalys sulaukia daugiausiai studentų iš užsienio. Kas gi lemia, kad didžioji dalis studentų iš užsienio savo mokslams renkasi būtent šias, o ne kitas valstybes? Ieškant atsakymo į šį klausimą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į siūlomą aukštojo mokslo kokybę, bet ir į tokius kriterijus, kaip studijų kaina ar dėstomoji kalba.
Anglų kalba šiandieniniame globaliame pasaulyje jau tapo lingua franca. Tai gali paaiškinti, kodėl beveik 10 proc. visų užsienio studentų renkasi būtent Didžiąją Britaniją.
Vokietija savo ruožtu ne tik yra didžiausia Europos ekonomika, bet ir pasižymi puikia aukštojo mokslo sistema, ypač kai kalbama apie inžinerijos studijas. Nors dauguma kursų šioje valstybėje dėstoma vokiškai, tačiau sparčiai gausėja ir programų anglų kalba. Štai magistro studijas jau galima rinktis iš daugiau nei 600 programų, kurių dėstomoji kalba yra anglų. Vokietija pritraukia apie 7 proc. visų tarptautinių studentų.
Panašų skaičių studentų iš užsienio pas save privilioja ir Prancūzija. Ši šalis itin populiari tarp tų studentų, kuriems prancūzų kalba yra gimtoji ar bent antroji kalba. Tai ypač pasakytina apie studentus iš Afrikos, kurie išsilavinimą trokšta įgyti Europoje.
Jei kalbėsime apie bendresnes tendencijas, verta pabrėžti, kad nuo 2000 iki 2009 m. studentų iš užsienio Europoje padaugėjo 82 proc. Per tą patį laikotarpį JAV studentų iš užsienio pagausėjo 49 proc. Tiesa, JAV kol kas vis dar išlieka didžiausias studentų iš užsienio traukos centras. Tačiau dėl užsienio studentų JAV turi vis rimčiau konkuruoti ir su kitomis valstybėmis: 2000 m. JAV studijavo 23 proc. visų tarptautinių studentų, o 2009 m. šis skaičius siekė 18 proc.
Vien 2010 m. studijuoti į JAV, Didžiąją Britaniją ir Australiją atvyko 1,5 mln. studentų iš užsienio (iš viso net 3,7 mln. žmonių visame pasaulyje studijuoja ne savo šalyje). Universitetai stengiasi turėti studentų iš užsienio ne tik siekdami privilioti geriausius protus, sukurti tarptautinę studijavimo aplinką, bet ir paprasčiausiai norėdami uždirbti. „The Parthenon Group“ atliktas Tarptautinis studentų mobilumo tyrimas atskleidė, kad Kinijoje studentų, galinčių leisti sau galimybę rinktis studijas užsienyje, nuo 2001 iki 2011 m. padaugėjo nuo 8 iki 11 proc. Indijoje per tą patį laikotarpį šis skaičius išliko stabilus – 25 proc. Vadinasi, rinka tik auga.
Studentai reiškia pajamas
Tarptautinio švietimo instituto duomenys rodo, kad JAV šiuo metu studijuoja daugiau kaip 723 tūkst. studentų iš užsienio. Aukštojo mokslo statistikos agentūros duomenys atskleidžia, kad Didžiojoje Britanijoje studentų iš užsienio yra apie 420 tūkst. Nuo 2008 m. tarptautinių studentų skaičius JAV vidutiniškai didėja po 4 proc. per metus, o Didžiojoje Britanijoje šis augimas siekia 8 proc. Tai reiškia ir didėjančias pajamas šioms valstybėms.
Beje, kaip pabrėžia ekspertai, šioje srityje vis dar lieka daug neišnaudotų galimybių. Galima kalbėti, tarkim, apie papildomus ikiuniversitetinius kursus, kurie būtų skirti būsimų studentų kalbos, akademinėms bei kultūrinėms žinioms pagerinti. Galima kalbėti apie glaudesnį bendradarbiavimą su besivystančios ekonomikos šalimis ir siekį pritraukti kuo daugiau studentų iš šių valstybių.
Taip pat galima kalbėti ir apie galimybę pasinaudoti kitose valstybėse jau veikiančiomis stipendijų programomis. Štai Saudo Arabijoje prieš septynerius metus buvo pradėta speciali programa, pagal kurią kasmet parama studijuoti užsienyje suteikiama 66 tūkst. studentų. Iš viso šiai programai Saudo Arabija jau išleido 5 mlrd. JAV dolerių, tad natūralu, kad užsienio valstybės konkuruoja dėl šių studentų. Trumpai tariant, siekis privilioti užsienio studentų tampa strateginiu kai kurių valstybių švietimo sistemos tikslu.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.