Šiais laikais, kai daugelio atlyginimai įšaldyti arba toliau mažėja, o kainos nepaliaujamai kyla, daugelis susimąsto apie papildomą pajamų šaltinį. „Veidas“ domėjosi, kokie būdai prisidurti prie algos šiandien Lietuvoje populiariausi.

Jei prieš penkerius metus statybininkui Egidijui Žičkui kas nors būtų pasakęs, kad jis augins sliekus ir taip užsidirbs sau duoną, vyriškis nebūtų patikėjęs. Bet tokia diena ėmė ir atėjo: prieš dvejus su puse metų, statybų verslą sukausčius krizei, šiaulietis statybininkas iš tiesų pradėjo auginti sliekus. Šimtus tūkstančių sliekų, kuriuos vyras veisia specialiai šiai veiklai įsigytoje fermoje ir iš jų perdirbtų organinių medžiagų gamina biohumusą – ekologiškai švarias trąšas. Buvęs statybininkas įgudo šį darbą atlikti nuo pradžios iki pabaigos: pradedant sliekų auginimu ir baigiant paruošto biohumuso sufasavimu į pakuotes. „Aš irgi žiūrėjau į tai skeptiškai, o dabar džiaugiuosi – sekasi geriau, nei tikėjausi“, – šiandien prisipažįsta E.Žičkus.
Šiam šiauliečiui sliekai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, bet biohumuso gamyba pastaraisiais metais Lietuvoje labai populiari ir tarp papildomo uždarbio ieškančių gyventojų. Sliekų augintojų sparčiai daugėja visoje šalyje: soduose, kaimo sodybose ar giminaičių ūkiuose sliekus augina net solidūs bankininkai, verslo konsultantai ar draudimo agentai – įvairiausių profesijų atstovai.

Automechanikas veisia triušius

„Vieni turi kokią močiutę kaime, kiti – tėvus, kurie ir prižiūri kokioje nors senoje daržinėje auginamus sliekus. Treti daro viską patys: važiuoja savaitgaliais su šeimomis ir draugais, išsikepa šašlykų, pailsi ir kartu sliekais pasirūpina“, – naują tendenciją pastebi E.Žičkus. Vienas banko tarnautojas, pašnekovo žiniomis, sliekus įsigudrino auginti net automobilio garaže.
Taigi kas tai yra ir ar iš to tikrai galima uždirbti? Vienas paprastesnių biohumuso gamybos būdų atrodo maždaug taip: reikia turėti žemės sode ar kaime, kur galima būtų sustatyti specialias 1 x 1 metro dydžio medines dėžes, vadinamas vermiložėmis (jas galima statyti vieną ant kitos, tad daug vietos turėti nereikia), įdėti komposto, įleisti ten sliekų ir reguliariai juos prižiūrėti. Atėjus laikui (kai dėžės prisipildo), biohumusas atskiriamas ir paliekamas brandinti.
Visi šie etapai iki pirmojo uždarbio trunka apie pusantrų metų, vėliau viskas vyksta šiek tiek sparčiau. Specialistai sako, kad didelių laiko sąnaudų ir įgūdžių tai nereikalauja: atvykti pašerti sliekų gali pakakti ir vos vieno karto per savaitę. Na, o sliekai minta įvairiomis organinės kilmės atliekomis (tinka ir mėšlas, kompostuota žolė). Pašaro sliekams reikia gana daug, bet yra įvairių būdų jam prasimanyti: esą kai kurie mėšlo neturintys kur dėti ūkininkai tik apsidžiaugia, jei kas nors pasisiūlo jį pasiimti.
Dar vienas svarbus dalykas: speciali sliekų auginimo sistema, sudaryta iš 20 dėžių ir maždaug 100 kg sliekų, kainuoja keliolika tūkstančių litų. Taigi pačiai pradžiai reikalingos gana nemažos investicijos. Vis dėlto pakalbinę ne vieną sliekų auginimu besiverčiantį gyventoją išgirdome, kad tai atsiperka, nes sliekai nėra lepūs, dauginasi sparčiai, o parduoti biohumusą šiuo metu paprasta. Štai vilnietis verslo konsultantas Darius Malinauskas, sliekus auginantis Šalčininkų r., jau užmezgė ryšius trąšoms eksportuoti: Europoje šiuo metu jaučiamas didelis biohumuso poreikis. Svetur iškeliauja apie 80 proc. Lietuvos sliekų augintojų biohumuso.
Šiuo metu „ant bangos“ ne tik sliekai: vis daugiau lietuvių, norėdami prisidurti prie algos, pradeda auginti triušius. Tai irgi vienas tų verslų, kuriame prižiūrint suaugusiesiems gali dalyvauti net vaikai, nes specifinių žinių turėti nereikia. Kai kurios įmonės, gaminančios specialias triušiams auginti ir veisti skirtas triušides – vadinamąsias mini fermas (vienos jų kaina yra arti 4 tūkst. Lt), šiuo metu vos spėja vykdyti užsakymus. Jau ketvirtus metus triušides gaminančios bendrovės „Drožlė“ savininkas Audrius Kavolis tokia jų paklausa nesistebi: jo teigimu, triušininkystė yra pelningas verslas.
Skaičiuojama, kad vienam dviejų kilogramų triušiui užauginti, įskaitant pašarus ir priežiūrą, reikia apie 20 Lt, na, o pelnas už kiekvieną triušį siekia maždaug nuo 16 iki 20 Lt – taigi pelnas yra beveik toks pat, kaip ir sąnaudos. O daug laiko tam skirti nereikia: atvykti papildyti vandens ir pašarų galima ir vos vieną kartą per savaitę. „Nemažai žmonių triušius augina ne dėl pinigų, o kad patys turėtų natūralios mėsos“, – pastebi A.Kavolis.
Sode šalia Kauno triušius auginantis Romas Jablonskas, pagal profesiją automechanikas, sako kas mėnesį prisiduriantis prie algos maždaug pusę tūkstančio litų. „Vien savo draugams ir giminaičiams daug parduodame“, – pasakoja R.Jablonskas.

Ieškoti uždarbio skatina smukę atlyginimai

Čia paminėjome tik porą idėjų, nors būdų prisidurti prie atlyginimo yra gerokai daugiau ir pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, nemažai lietuvių, dienomis atidirbę samdomą darbą kontorose, vakare rūpinasi savo elektroninių parduotuvių reikalais – tokių verslų ypač daug kūrėsi 2010–2011 m. Kiti, gimus išskirtinei idėjai, rašo tinklaraščius (pajamų siekdami gauti iš reklamos) arba paskelbia kokią nors kitą iniciatyvą internete.
Pavyzdžiui, bičiuliai Jonas Kazėnas, UAB Modernizacijos centro direktorius, ir Mindaugas Karbauskas, vienos prekybos įmonės samdomas vadovas, prieš keletą mėnesių įkūrė svetainę www.likutis.lt, per kurią įmonės gali atsikratyti sandėliuose užsilaikiusių kokybiškų prekių, o pirkėjai – jų pigiai įsigyti. Kol kas svetainė pelno neduoda, bet jos įkūrėjai tiki, kad tai – tik laiko klausimas.
Iš tiesų uždirbti internete sunku: Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos vadovo Dainiaus Liulio žiniomis, šiuo metu šalyje veikia apie 300 elektroninių parduotuvių, o pelną iš jų generuoja tik apie 20 proc. „Retas supranta, kad internetinės prekybos verslo modelis nė kiek nesiskiria nuo įprasto mažmeninės prekybos modelio: reikalingos tiek žinios, tiek investicijos į novatoriškus sprendimus, rinkodarą, prekybos modelio platformas. Tad šiame versle išlieka tik stiprūs žaidėjai“, – įspėja D.Liulys.
Na, o į daugelį kitų būdų užsidirbti internetu (tokių pasiūlymų, viliojančių įspūdingais uždarbiais, pilnos skelbimų svetainės) apskritai reikia žiūrėti atsargiai. Pavyzdžiui, populiaru siūlyti darbą, kurio esmė – apgaudinėti reklamos užsakovus atidarinėjant reklamas portaluose arba įvedinėti skelbimus interneto aukcionuose (čia reikalaujama įnešti ir savų pinigų). „Man kai kurie tokie darbai atrodo verti didesnio mokesčių inspekcijos dėmesio“, – neigiamai vertina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Džiugas Paršonis.
Karjeros portalo „CV Market“ vadovas Lietuvoje Povilas Kytra pataria ieškoti tokio papildomo darbo, kuris būtų susijęs su žmogaus profesine veikla. Taip ir paprasčiau, ir rizika mažesnė, ir uždirbti galima daugiau. P.Kytra pastebi, kad papildomo darbo paieškos svetainėje www.hr.lt galima aptikti net ir ne visai įprastų uždarbio idėjų, pavyzdžiui, vienas vyriškis, Švedijoje gyvenantis lietuvis, siūlo konsultacijas šioje šalyje verslo ryšių ieškančioms Lietuvos įmonėms. Jis apibendrina, kad lietuvių, ieškančių papildomo darbo, daugėja – gyventojus į tokias paieškas pastūmėjo smarkiai smukę atlyginimai.

Papildomo uždarbio idėjos
(kaip užsidirbti skiriant tam nedaug laiko po darbo valandų ir savaitgaliais)

Jūs galite:
Susirasti užsakymų, susijusių su savo profesija ar pagrindine darbine veikla. Tai vienas paprasčiausių būdų padidinti savo pajamas, paprastai nereikalaujantis pradinių investicijų: teisininkai gali rengti teisinius dokumentus ir konsultuoti, buhalteriai – padėti tvarkyti buhalterinę apskaitą, dizaineriai – kurti reklamas ar logotipus ir pan.

Lietuvoje papildomo darbo užsakymų specialistai gali rasti, pavyzdžiui, per svetainę www.hr.lt. Kai kurių profesijų atstovai (tarkime, programuotojai) papildomo darbo gali ieškoti ir užsienyje. Tokiu atveju praverstų apsilankyti itin populiarioje JAV interneto svetainėje www.elance.com.

Kiti galimi papildomo uždarbio būdai:

Auginti triušius (įsigijus specialias triušides gyvūnų priežiūrai tereikia skirti keletą valandų per savaitę; triušienos paklausa rinkoje šiuo metu viršija pasiūlą).
Atidaryti elektroninę parduotuvę internete.
Rašyti tinklaraštį (jį išpopuliarinus galima pritraukti reklamos užsakovų).
Supirkti ir perparduoti senovinius bei antikvarinius daiktus.
Auginti prieskonines žoleles ar gėles bei tiekti parduotuvėms, gėlių salonams.
Prekiauti pasaulinėje prekybos ir interneto aukcionų svetainėje „Ebay“ (tai itin platūs pirkėjų paieškos aruodai, bet sėkmės sulauksite tik tuo atveju, jei pasiūlysite išskirtinį produktą: kai kurie lietuviai čia sėkmingai prekiauja savo rankdarbiais).
Užsiimti kita prekybine veikla – prekiauti kosmetika, drabužiais, buities prekėmis ir kt. (internete apstu tokių darbo pasiūlymų, bet tarp jų pasitaiko nemažai įtartinos reputacijos įmonių; pati tiesioginės prekybos veikla Lietuvoje taip pat turi nekokį įvaizdį).
Auginti sliekus biohumuso gamybai (nereikia daug priežiūros; trąšos šiuo metu paklausi prekė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje).
Fotografuoti ir filmuoti šventes, renginius (turint reikiamą įrangą ir įgūdžių).
Organizuoti renginius ir vakarėlius, rašyti jų scenarijus.
Teikti siuvimo, drabužių taisymo paslaugas.
Dirbti vairuotoju (pavyzdžiui, įmonės neretai ieško D kategoriją turinčių limuzinų vairuotojų, galinčių atlikti nedidelius užsakymus vakarais arba savaitgaliais).
Dalyvauti slapto pirkėjo tyrimuose (už atliktą užduotį gaunant 15–40 Lt dydžio atlygį).
Kompiuteriu rinkti tekstus (skelbimų portaluose dažnai ieškoma žmonių tokio pobūdžio užduotims).
Tvarkyti kompiuteriu nuotraukas, kurti jų skaitmeninius albumus su garso takeliais.
Dirbti aukle, prižiūrėti vaikus savo namuose.
Platinti lankstinukus, kitą reklaminę medžiagą, vesti produktų degustacijas (labiausiai tinka jaunimui).

Pastaba: darbų eiliškumas sąraše reikšmės neturi. Daugelis paminėtų veiklų užtikrina nedideles ir nereguliarias pajamas.