"Veido" archyvas

Lietuvos jogos mokyklose atskiros pamokos siūlomos nėščiosioms, nugaros problemų turintiems žmonėms

Jogos universalumas jau patraukė tūkstančius lietuvių – miestuose dygsta jogos centrai, pilnos ir sporto klubų organizuojamos jogos klasės.

Šiuo metu vien Vilniuje veikia daugiau nei dešimt įvairios pakraipos jogos centrų. Į Lietuvą koją įkėlusi vos prieš dvylika metų, dabar joga tapo vienu populiariausių užsiėmimų tarp didžiųjų miestų gyventojų. Nukamuoti greito gyvenimo būdo ir nuolatinio streso, joga susižavi vis daugiau žmonių, mat ji padeda išjudinti sėdimo darbo sustingdytą kūną, pratempti raumenis ir raiščius, o giliai ir ritmingai kvėpuojant ląstelės gauna daugiau deguonies. Ne vieną sužavi ir kai kuriuose jogos centruose mokomos ne tik kūno, bet ir proto atsipalaidavimo link vedančios meditacijos, tūkstantmetės hinduizmo filosofijos paskaitos.

Vis dėlto tradicinės medicinos nugaros skausmų gydytojai perspėja: pernelyg entuziastingas jogos praktikavimas gali ne padėti, o pakenkti šiaurietiškos prigimties nelanksčių lietuvių stuburui. Be to, koliziją tarp katalikų tikėjimo ir kai kuriose jogos filosofijos sistemose integraliai praktikuojamo religinių mantrų giedojimo bei kitų apeigų įžvelgia ir religijotyrininkai.

Atgaiva nuo streso ir chaoso

5.30 val. ryto varpelio skambėjimas nuskardena vienos Lietuvos kaimo turizmo sodybos kieme. Namelių tarpduriuose pasirodę mieguisti žmonės ima traukti į sodybos pagrindiniame pastate įrengtą salę. Jie sukryžiuotomis kojomis sėda ant grindų, sugieda rytines mantras sanskrito kalba ir sustingsta pasirengę vidinei meditacijai. Vėliau dar vienas mantrų giedojimo ciklas, vienuolio jogo žeriami gyvenimo išminties perlai, rytinės kone dviejų valandų trukmės asanos, sotūs vegetariški pusryčiai, savanoriškų gerų darbų valandėlė, paskaita – ir vėl asanos, vegetariškas maistas bei meditacija. Ir taip – visą savaitę. Kaip draugiškai vieni iš kitų šaiposi čia susirinkę žmonės, už tokį kankinimąsi (kėlimąsi brėkštant, mankštą, sėdėjimą sukryžiuotomis kojomis ant grindų per ne vieną valandą trunkančius užsiėmimus) jie dar patys ir susimoka – šią vasarą Lietuvoje rengtų savaitės trukmės jogos stovyklų kaina svyravo tarp 500–900 Lt vienam žmogui.

Tačiau ši suma verta to, ką iš tokių stovyklų išsiveža jų dalyviai. Daugelio jų, jau grįžusių namo, artimieji ir bendradarbiai nustebę klausia, kodėl jie atrodo ne tik gerai pailsėję, bet ir laimingi, net švytintys. Pasak jogos sistemos propaguotojų, taip nutinka dėl to, kad per taisyklingai atliekamus kvėpavimo ir mankštos pratimus bei meditaciją žmoguje atsinaujina gyvybinės energijos – pranos – rezervai.

Neapčiuopiamais dalykais tikėti nelinkusieji randa ir visiškai racionalių argumentų: du kartus per dieną lauke atliekama mankšta, subalansuota, iš natūralių produktų susidedanti mityba ir smalsų žmogų nemenkai praturtinančios jogos, ajurvedos teorijos paskaitos – puikus atostogų scenarijus kiekvienam nuo įprastinio įtempto gyvenimo būdo pavargusiam žmogui.

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro direktorius, indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius mano, kad joga Vakaruose vos per penkiasdešimtmetį taip smarkiai išpopuliarėjo dėl universalumo. “Asanų, kvėpavimo, meditacijos sistema padeda atkurti dvasinę ramybę, pagilinti koncentraciją, moko atsipalaiduoti – tai tikra atgaiva chaotiškai ir stresuotai visuomenei”, – mano jis.

Tokių atgaivos centrų dabar jau nesunku rasti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o Vilniuje jų – ne tik daug, bet ir įvairių. Populiariausia pas mus Šivanandos jogos sistema, kurią praėjusio amžiaus viduryje sukūrė indų vienuolis (svamis) Šivananda ir per savo mokinius sėkmingai paskleidė Vakaruose. Ši sistema moko jogos mankštos ir kvėpavimo, siūlo prisidėti prie satsangais vadinamų meditacijos, mantrų giedojimo ir hinduizmo studijų. Kitos Lietuvoje taip pat siūlomos jogos praktikos – Ajengaro, aštanga vinjasa sistemos – taip pat moko susitelkti per asanų, kvėpavimo ir meditacijos praktikas, bet neliečia religinių jogos aspektų.

Dvejonės dėl religinių apeigų

Indologiją ir budizmą analizuojantis A.Beinorius dažnai kviečiamas skaityti paskaitų į įvairias Lietuvos jogos mokyklas. Jis sako pastebėjęs, kad kartais jose praktikuojamos nemažai religinių aspektų turinčios apeigos kelia ideologinių keblumų praktikuojantiems katalikams lietuviams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

“Pratimai, kvėpavimas, meditacija – vienas dalykas, jie netrukdo jokiai pasaulėžiūrai. Bet kai siūloma kreiptis į kažkokius nežinomus dievus, giedoti sakralias mantras, kai kam tikrai gali kilti kolizijų, kaip visa tai suderinti su krikščionybės praktikavimu. Galų gale prieštaravimų gali kilti net ir ne itin religingiems žmonėms: kodėl jie turėtų giedoti sanskrito kalba, kurios nemoka ir nesupranta, vartoti kažkokias nesuprantamas kultūrines formas”, – pasakoja profesorius.

Tačiau nė viena Lietuvoje veikianti jogos mokykla savo mokinių į jokias apeigas per prievartą neįtraukia. Pavyzdžiui, nemokamose studijose – satsanguose paprastai dalyvauja tik nedidelė saujelė jogą seniai praktikuojančių ir per ją į hinduizmą besigilinančių žmonių, daugiausia tai yra patys jogos mokytojai. O tų pačių mokyklų mokamos asanų praktikos salės dažnai būna sausakimšos nuo kūno nuovargį norinčių pašalinti žmonių.

Religijas tyrinėjantis Vilniaus universiteto doktorantas Donatas Glodenis pastebi, kad Vakaruose, palyginti su paplitusiomis tarp hinduistų, populiarios pasaulietiškesnės jogos praktikos. “Paprastai skelbiama, kad jogą gali praktikuoti bet kokio tikėjimo žmogus, bet tuo pat metu jogos praktika turi ir labai aiškiai matomą dvasinį bei religinį matmenį”, – pastebi jis.

Pašnekovas mano, kad dėl to joga labai patraukli žmonėms, kurie laiko save tikinčiais, bet nuo savo tikėjimo šaknų iš tiesų yra atitolę ir ieško lengvesnių, universalesnių dvasingumo formų. 2004 m. D.Glodenis atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad daugiausia Lietuvoje jogą praktikuoja tie žmonės, kurie yra nutolę nuo savo tradicinės religijos, nėra užmezgę su ja gilesnio ryšio, nors daugelis jogos praktikuotojų ir laiko save tradiciniais katalikais.

Perspėja saugoti stuburą

Tradicinės medicinos atstovai pyksta, jeigu jogos mokytojai viršija savo kompetencijos ribas ir ima gydyti stuburo ar kitokių sutrikimų turinčius žmones, nors neturi tam reikiamos kvalifikacijos, neatlieka būtinų tyrimų.

Gydytojas kineziterapeutas Linas Valentukevičius teigia, kad maždaug dešimtadalis jo pacientų yra netaisyklingai atliktų jogos asanų aukos. Pats pusmetį Indijoje gyvenęs ir į jogos paslaptis gilinęsis gydytojas pastebi, kad ten jogos paprastai moko jau pagyvenę, daug patirties įgiję meistrai, o Europoje dauguma jogos mokytojų – gerokai jaunesni entuziastai. “Toks gali prieiti ir timptelėti asanoa iki galo dar negalintį padaryti žmogų – stuburas tik trakšt, o tada jau mes gydome pertempimus ir uždegimus”, – aiškina gydytojas.

Jis pabrėžia, kad apskritai jogos sistema yra tinkama kūnui mankštinti, sveikatai palankios ir čia propaguojamos taisyklingo kvėpavimo, nusiraminimo per meditacijas praktikos. “Tačiau viską iš eilės daryti gali tik visiškai sveiki, jokių nugaros bėdų neturintys žmonės. O juk joga dažniausiai susižavi vidutinio amžiaus iki tol nesportavę miestiečiai, kuriuos jau kamuoja stuburo skausmai”, – patikina kineziterapeutas, mankštos sistemą kiekvienam pacientui sukuriantis individualiai, tik atlikęs medicininius tyrimus ir atsižvelgdamas į konkretaus žmogaus negalavimus.

L.Valentukevičius pabrėžia, kad Indijoje daug šiltesnis klimatas, todėl ten gyvenantys žmonės yra lankstesni iš prigimties, be to, daugelis jų joga užsiima nuo vaikystės. “Negali to paties iš savęs reikalauti šiaurietis”, – perspėja gydytojas.

Trumpas jogos žodynėlis

Joga – fizinių ir dvasinių praktikų sistema, prieš tūkstančius metų užgimusi Indijoje. Vakaruose išplito septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį drauge su hipių judėjimu.

Asana – sanskrito kalbos žodis, reiškiantis stabilią kūno pozą. Sistemingai veikia visas kūno dalis, atliekama lėtai, susitelkus, giliai kvėpuojant ir tuo pat metu atsipalaiduojant.

Pranajama – sudurtinis sanskrito kalbos žodis, reiškiantis energijos kontrolę. Anot jogos mokytojų, taisyklingas kvėpavimas atlieka dvi funkcijas: aprūpina kraują didesniu deguonies kiekiu ir kontroliuoja gyvybinę energiją, kuri padeda valdyti protą.

Mantra – sanskrito kalbos žodis, reiškiantis kalbos instrumentą. Tai garsinių skiemenų seka, tariama nuo kelių iki keliolikos kartų medituojant. Mantros pagrįstos tam tikrų balsių kombinacija, jos giedamos taip, kad sukeltų viso žmogaus organizmo virpėjimą – manoma, kad vibracija gydomai veikia žmogaus organus.

Om – abstrakti mantra, laikoma visų pradžių pradžia, yra visų mantrų pagrindas.

Ajurveda – sanskrito kalbos žodis, reiškiantis gyvenimo mokslą. Tai tradicinė senoji Indijos medicina, propaguojanti subalansuotą mitybą, kasdienę higieną, gydymą žolelėmis ir masažus.