Paklausta, ar šeima dar kartą ryšis kviestis gandrus, Baiginat nusišypso ir kategoriško nei “taip”, nei “ne” neištaria. Baiginat kilusi iš šešių vaikų šeimos. Buvo vyriausia iš seserų, todėl nuolat reikėjo mamai padėti rūpintis mažėliais. Kiek pati turės vaikų, niekada neplanavo, nors vaikystė ir paauglystė, praleista didelėje kompanijoje, nuo savų vaikų neatgrasė. Vienintelio, ko negalėjo įsivaizduoti, – savęs vien tik sėdinčios namie. Neslepia – dar žalioje jaunystėje norėjo rimtesnės veiklos, nei tik rūpintis namais ir vaikais.

Vyras svajoja ir apie penktą…

Vyras Darius, turintis tik vienuolika metų jaunesnį brolį, visada norėjo didelės šeimos. “Jau nuo mūsų pažinties pradžios prisipažino svajojąs net apie penkis vaikus. Nuo tada ir prasidėjo mūsų derybos dėl jų: vyras pasako, kad auginsim penkis vaikus, o aš – kad vieną. Galiausiai sutariame – bus du vaikai. Kai šie paaugdavo, atsirasdavo mažo kūdikėlio trūkumas. Tada ir vėl atsinaujindavo derybos… Taip į mūsų šeimą atėjo trečiasis, o po devynerių metų – dar ir ketvirtas vaikutis. Nors vyras vis dar nepraranda vilties, kad bus ir penktas… Žada viską pats daryti, kad man nebūtų sunku – ir virti, ir skalbti, ir mažylį prižiūrėti”, – nuoširdžiai pasakoja keturių vaikų mama ir vieno vaikaičio močiutė.

Paklausta, ar šeima dar kartą vis dėlto ryšis kviesti gandrus, tik žavingai nusišypso ir kategoriško nei “taip”, nei “ne” nepasako. Tik pasvarsto, kad gal jau per vėlu – juk vyriausia dukra Eglė jau džiaugiasi savo sūneliu.

Studentiški vaiko auginimo ypatumai

Abejota tikrai ne dėl to, kad tai reikštų svaiginančios karjeros, apie kurią daugelis galėtų tik pasvajoti, pabaigą. “Šiais laikais, kai yra mobilusis telefonas, kai užtenka spustelėti kompiuterio klaviatūros mygtuką, kad galėtum susisiekti su už tūkstančio kilometrų esančiais verslo partneriais, motinystę ir karjerą galima suderinti”, – iš karto argumentą, esą gausi šeima yra kliūtis aktyviai ir sėkmingai dirbti, atmeta generaline direktore dirbanti moteris.

Tai nėra iš piršto laužti tušti pamąstymai. Asmeninė Baiginat patirtis leidžia palyginti, ką reiškia auginti vaikus, kai tau dar tik dvidešimt ir kai jau esi pasiekęs karjeros aukštumų. Ir jeigu jūs manote, kad pašnekovė iš pogimdyvinės palatos mobiliuoju telefonu tvarkydavo darbo reikalus – klystate. Kaip ir daugelis mamų, pagimdžiusi Baiginat išeidavo vaiko priežiūros atostogų – su vyresnėlė Egle “atostogavo” metus, o su Pauliumi – net trejus.

Tiesa, su vyresnėle dukra tą padaryti buvo gerokai paprasčiau – pasak pašnekovės, tada ji tik mokėsi ir augino vaiką. Tada matematikos mokytojo šeimoje užaugusi Baiginat, kaip ir jos vyras Darius, krimto matematikos mokslus Maskvos M.Lomonosovo universitete.

“Studentų bendrabutis buvo visai šalia – galėjome net su šlepetėmis nubėgti į paskaitas. Vienas likdavo namie su dukryte, o kitas eidavo į paskaitas ir viską skrupulingai konspektuodavo, kad po to likusiajam su vaiku galėtų duoti perskaityti. Tačiau dažniausiai į paskaitas eidavo vyras, nes aš savo pienuku maitinau dukrytę. O jai užmigus abu sėsdavome prie konspektų ir aiškindavomės ten parašytas formules ir skaičius”, – su nostalgija prisimena pirmagimės auginimą Maskvoje ir tikina, kad Lietuvoje studentai apie tokias puikias sąlygas auginti vaikus galėtų tik pasvajoti.

Netipiškos atostogos

Tačiau ir gimus antram mažyliui būdama namie nei nesibaigiančioms muilo operoms per televizorių, nei tuštiems plepalams su draugėmis, nei interneto forumams, dabar itin populiariems, laiko taip pat nerasdavo. “Kai sūnus atšventė pirmąjį gimtadienį, nusprendžiau išmokti anglų kalbą, kurios dabar prireikia kalbant su verslo partneriais. Kadangi nebuvo galimybių lankyti kursų, pirkdavau angliškus laikraščius ir klausydavau šia kalba radijo. Mokiausi visur – sūpuodama sūnų, virdama vakarienę ir net skalbdama. Tiksliau, mokėmės visi trys – juk abu vaikai buvo priversti klausytis tų pačių radijo laidų, kokių klausiausi aš”, – šypsosi iš Dagestano kilusi, tačiau puikiai lietuviškai kalbanti moteris.

Kuo ypatingas pagrandukės auginimas

Prakalbus apie pagrandukę Marijam, Baiginat neslepia –  darbovietėje pasakiusi, kad laukiasi, iš karto išgirdo siūlymą dirbti namie ir iš ten koordinuoti visos įmonės veiklą. O juk tuomet buvo pradėta daugybė įdomių projektų… Taigi generalinė direktorė dirbo kone iki gimdymo, o kai dukrytei suėjo du mėnesiai, šalia darbovietės išsinuomojo butą. Ne, ne todėl, kad gimus ketvirtam vaikučiui šeimai prireikė erdvesnių namų. Tame bute per dieną su pagranduke būdavo auklė, o mama kas dvi valandas ateidavo pamaitinti krūtimi mažylės. Ir tik po metų, kai dienomis Marijam pradėjo valgyti košeles, o pienuku ėmė mėgautis tik vakarais ir rytais, šeima grįžo į tikruosius namus – namą Vilniaus pakraštyje. “Buvau ir vis dar tebesu šventai įsitikinusi, kad trumpiau nei metus krūtimi maitinti vaikučio negalima”, – tvirtina keturių vaikų mama.

Mama kaip ir visos

Moteris pasakoja, kad būdama su šeima stengiasi negalvoti apie darbo reikalus. Tai dieną ji vadovė, o vakarais, grįžusi namo, ir savaitgaliais – mama, kaip ir visos kitos. Žinoma, kojinių vaikams nemezga – tą daro močiutė, bet pyragų tikrai iškepa. Ir vaikams susirgus ne kas kita, o ji, mama, lieka su mažuoju ligoniuku. Kaip pati sako, ačiū Dievui, tai nutinka nedažnai, todėl ir nesukelia didesnio streso. Nors neslepia, kad vyrui, beje, taip pat pasiekusiam karjeros aukštumų (net dešimt metų jis vadovavo ne gyvybės draudimo bendrovei “IF draudimas”), buities rūpesčių tenka, ko gero, vis dėlto daugiau – jis ir į parduotuvę maisto važiuoja, ir dažniausiai vakarienę ruošia, ir vaikus į mokyklą bei būrelius nuveža.

Jei kartais ir prireikia po darbo vieną ar kitą dokumentą perskaityti, Baiginat vaikų šalin tikrai neveja. “Susėdame su Marijam šalia – aš skaitau dokumentus, o ji piešia. Šiek tiek pasidarbavusios abi pasikalbame. Vaikams svarbiausia jausti tavo artumą, kad tu jį gerbi ir supranti, o jo mažiukai rūpesčiai tau tokie pat svarbūs, kaip ir tavo didieji. Ir tuomet jam bus rojus žemėje. Fizinis artumas labai svarbus pirmaisiais metais. Vėliau santykiai su vaiku šimtą kartų svarbesni už fizinį buvimą kartu. Mano mama taip pat negalėjo skirti vaikams labai daug dėmesio – iš pradžių labai daug dirbo, o paskui sunkiai sirgo, bet aš dėl to jos nemylėjau nei mažiau, nei daugiau. Tik tapau savarankiškesnė ir atsakingesnė, – leidžiasi į filosofinius pamąstymus. – Juk svarbiausia – ne kiek laiko būni su vaiku, o kaip. Gali visą dieną praleisti kartu, bet taip ir nesuprasti ar neišgirsti nei vaiko norų, nei rūpesčių”.

Visada pataria kaip mama mamai

Ar šeima turi įtakos darbui? Gyvybės draudimo vadovė prisipažįsta, kad neabejotinai turi. Ir nemažos. “Kaskart prieš klientams siūlydama vienokią ar kitokią draudimo rūšį, pasiūlymą visų pirma “patikrinu” savo šeimoje. Kas geriau, jei ne mama mamai gali patarti. Juolab kad man pažįstami ir mažų, ir jau paaugusių vaikų, ir mažos, ir gausesnės šeimos norai bei poreikiai”, – įsitikinusi keturių vaikų mama.

Iš bendrovės, kuriai vadovauja Baiginat, darbuotojų asmeninės patirties auginant savo vaikus gimė ir “Lopšinių radijo” projektas, suteikiantis daug gražių emocijų tiek vaikams, tiek jų tėveliams.

“Jeigu težinai vieną lopšinę ir nuolat ją kartoji, ji gali greitai pabosti. O be dainos gana dažnas mažylis atsisako užmigti”, – vardija projekto tikslus viena jo iniciatorių. Tiesa, mažoji  Marijam labiau mėgsta pasakas. Tačiau Baiginat įsitikinusi – jei nebūtų mama, greičiausiai ir lopšinės jai būtų gana svetimos ir tolimos.