Birželio 27–30 d. pasportuoti ir pabendrauti į Klaipėdą sugužės po visą pasaulį pasklidę lietuviai ir lietuvių kilmės sportininkai – uostamiestyje vyks IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės.

Užsienyje gyvenančius tautiečius po ketverių metų grįžti į gimtinę kviečiančios IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ), be sporto ir kultūros programos, dar žada svečius artimiau supažindinti su mūsų pajūriu, mat ši sporto šventė pirmąkart rengiama Klaipėdoje. Į žaidynes, skirtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti, atvyks užsienio lietuvių delegacijų iš dvidešimties šalių.

Sunkiausia užduotis – apgyvendinti

„Renginiui visiškai pasiruošta, apgyvendinimas, transportavimas, maitinimas užsakytas, belieka suderinti kelias smulkmenas, – patikina šias žaidynes organizuojančios Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) generalinė sekretorė Agnė Vanagienė. – Su kokiais didžiausiais sunkumais susidurta? Bene sunkiausia buvo rasti, kur apgyvendinti tokį didelį būrį žmonių – per tris tūkstančius.“
Per šią sporto šventę į Klaipėdą atvyks netoli 700 sportininkų iš dvidešimties užsienio valstybių, tolimiausios sportininkų grupės – iš Australijos, Kanados, JAV. Gausiausių užsienio delegacijų sulauksime iš kaimyninių šalių – 134 Baltarusijoje ir 122 Latvijoje gyvenančių tautiečių. 110 atletų atvyks iš JAV. Pasaulio lietuvių žaidynėse dalyvaus ir 1847 mūsų šalies sportininkai, kartu su užsienio lietuviais besivaržysiantys dėl 27 sporto šakų medalių komplektų.
Kartu su delegacijų nariais ir vadovais, treneriais, teisėjais, savanoriais į Klaipėdą sugužės apie 3400 šventės dalyvių. Siekta, kad visi svečiai apsistotų patogiai, bet iš žaidynėms organizuoti Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) skirto milijono litų teko ne tik apgyvendinimu, bet ir užsienio svečių transportavimu į uostamiestį ir atgal, ir dalyvių maitinimu, ir pačių sporto žaidynių organizavimu pasirūpinti. Kad žaidynių dienomis uostamiestyje bus sunkoka rasti nakvynę, patvirtina ir Klaipėdos savivaldybės atstovas Ignas Pocius. „Bet prabangių apartamentų ar brangesnių viešbučių dar tikrai liko“, – patikina klaipėdietis.

Ne sporto rezultatai svarbiausi

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – ne profesionaliems sportininkams skirtas renginys. „Didžiausio meistriškumo sportininkai šiose žaidynėse negali dalyvauti, kad atvykusiems svečiams ir vietiniams sporto mėgėjams išliktų galimybė pasivaržyti. Vis dėlto į šias sporto šventes neretai atvyksta arba buvę sportininkai, arba kitaip su sportu susiję žmonės, – paaiškina LSFS gen. sekretorė. – Čia sporto rezultatai nėra pagrindinis tikslas, svarbiausia – užsienio lietuviams aplankyti Lietuvą, visiems susitikti ir pabendrauti.“
KKSD gen. direktorius ir IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynių darbo grupės narys Klemensas Rimšelis pritaria, kad šios žaidynės tautinių ir integracinių aspektų turi daugiau nei sporto. „Juk čia sprendžiami lietuvių tautos integracijos klausimai. Tautiečiams tai dingstis pargrįžti. Tą ypač ryškiai matėme 1991-aisiais, kai pirmąkart nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtos šios žaidynės. Tada daug kam Lietuva buvo neatrasta žemė, – ypač didelio užsienio lietuvių dėmesio sulaukusias žaidynes primena pašnekovas. – Jie čia suvažiuoja ne vien pasportuoti – kartu aplanko gimines, artimuosius, pabūna Lietuvoje. Nors sporto varžybose rungtyniaujama dėl medalių, čia ne tiek svarbu rezultatas, kiek dalyvauti. Dėl to PLSŽ įtrauktos į globalios Lietuvos programą“, – atkreipia dėmesį K.Rimšelis. Ši programa, kuria siekiama sutelkti Lietuvos diasporą, grįsta suvokimu, jog esame viena tauta, ir kiekvienas lietuvis, kad ir kur jis dirbtų ar gyventų, svarbus ir reikalingas Lietuvai.

Kur lietuviai – ten ir krepšinis

Žaidynių išvakarėse dar sykį peržiūrėjus dalyvių aktyvumą, buvo atsisakyta penkių sporto šakų.
Sporto šakas siūlo patys dalyviai – renkamos paraiškos ir žiūrima, kas kokių turi pageidavimų bei kiek kuri rungtis pritrauks dalyvių. „Žinoma, būtų nelogiška dėl kelių norinčiųjų rengti, tarkime, buriavimo varžybas, todėl tiek sporto šakų, kiek jų galiausiai buvo patvirtinta, atsisijojo per ilgą laiką“, – patikslina K.Rimšelis.
Kokia pati populiariausia sporto šaka, atspėti nesunku – krepšinis, nuolat sutraukiantis gausų dalyvių būrį. Į šias žaidynes vien iš JAV atvyks tiek krepšininkų, kiek jų pakanka šešioms komandoms sudaryti. Šiemet itin didelio populiarumo sulaukė orientavimosi sportas, stojęs greta krepšinio ir netgi pralenkęs tradiciškai daug norinčiųjų parungtyniauti pritraukiančią lengvąją atletiką. Daugiau nei pusantro šimto sportininkų susigrums ir dėl stalo teniso, plaukimo medalių.
„Stengiamės išlaikyti tradicijas, todėl ir žaidynių sporto šakos tradicinės, tik bandome žvelgti plačiau, – sako A.Vanagienė ir atskleidžia, kaip platesnis požiūris prisidėjo prie naujovių. – Pirmą kartą į žaidynių programą įtraukėme neįgaliųjų sportą. Tai integracinio pobūdžio varžybos, suteikiančios teisę pasivaržyti ir neįgaliesiems.“
Tiesa, šiemet dėl keturių rungčių – neįgaliųjų bočios, plaukimo, smiginio ir paplūdimio tinklinio apdovanojimų susigrums tik Lietuvos atstovai. „Galbūt dar ne visi žinojo, o gal neįgaliesiems iš užsienio atvykti šiek tiek sunkiau“, – svarsto LSFS gen. sekretorė.