Visuomenės sveikatos biurai Lietuvoje pradėti steigti prieš septynerius metus, tačiau kuo jie užsiima, nežino ne tik didesnė dalis visuomenės, bet ir šiems biurams darbuotojus rengiantys specialistai.

Kasmet Sveikatos apsaugos ministerija trisdešimt trims šiuo metu mūsų šalyje veikiantiems Visuomenės sveikatos biurams (VSB) atseikėja apie keturis milijonus litų, dar po tris šimtus ir daugiau tūkstančių litų kiekvienas biuras gauna iš savivaldybės, kuriai priklauso, – tam, kad mokytų bendruomenę sveikos gyvensenos. Deja, nematyti ne tik rezultatų, bet ir kryptingos biurų veiklos, kuri paskatintų suaugusius žmones keisti higienos, maitinimosi, judėjimo įpročius ar padėtų vaikams formuoti teisingus sveikos gyvensenos principus.
Tiesa, yra leidžiamos atmintinės apie tai, kad būtina plautis rankas, apie triukšmo keliamą pavojų sveikatai ar nikotino žalą, mokiniai dalyvauja viktorinose, pavyzdžiui, „Ar aš viską žinau apie priklausomybes?“, piešia triukšmą draudžiančius ženklus, deklamuoja eilėraščius apie pieną. VSB specialistai eina į mokyklas skaityti paskaitų apie lytiniu keliu plintančias ligas ar sveikus maisto produktus, organizuojami šiaurietiško ėjimo žygiai senjorams, pamokėlės besilaukiančioms mamoms. Vis dėlto kiek tokie renginiai pasiekia visuomenę, juolab sudomina vaikus ir jaunimą?
VšĮ „Sveikas miestas“, Vilniuje organizuojančios masinius sporto renginius, vadovas Mantas Paulauskas prisimena, kad VSB specialistai jo dukters mokykloje rudens pradžioje svėrė mokinių kuprines. Nors vyras pabrėžia, kad tokie renginiai reikalingi, tačiau abejoja, ar pasakius vaikui, jog jo kuprinė per sunki, įskiepijamas supratimas, kaip ją taisyklingai nešioti, kokią rinktis, kad nebūtų pakenkta stuburui.
„Gali būti, kad VSB yra padarę puikių darbų, tačiau jų veikla mažai pastebima. Biuruose gali dirbti tik medicininį išsilavinimą turintys žmonės, tad suprantama, kad jie nusimano apie sveikatą, bet negali būti renginių organizavimo profesionalai. Trūksta jiems ir vykdomos veiklos viešinimo patirties“, – kritikuoja M.Paulauskas.
„Veido“ kalbinti pašnekovai neabejoja, kad Sveikatos apsaugos ministerijos biurams iškelti tikslai labai svarbūs, tačiau daugelis VSB nėra išsigryninę veiklos, kuri apima ne tik prevencinius, šviečiamuosius projektus, bet ir stebėseną, įvairių sveikatos rodiklių rinkimą. Tad jų veikla labiau mėgėjiška. Be to, daugelio biurų vadovai, nemokėdami ūkiškai tvarkytis su gaunamais milijonais, teisinasi per mažu finansavimu, nors nemažai visuomeninių organizacijų ar asociacijų, net ir turėdamos kur kas mažiau lėšų sveikatinimo ar šviečiamojo pobūdžio renginiams, sugeba pasiekti gerokai didesnę dalį visuomenės.

Trūksta patirties ir kūrybingumo

LSMU Sveikatos vadybos katedros vedėja prof. Ramunė Kalėdienė, dėstanti būsimiesiems visuomenės sveikatos specialistams, taip pat vadovaujanti Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijai, pabrėžia, kad VSB dirba kvalifikuoti žmonės, kurie daug stengiasi dėl gyventojų sveikatinimo. Vis dėlto profesorė pripažįsta šiek tiek daugiau žinanti tik apie Kauno VSB veiklą, o kitų miestų biurų organizuotų renginių ar akcijų negalinti išskirti.
VU Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas rėžia tiesiai: „Nors aš rengiu specialistus VSB, tačiau ką jie veikia – nežinau. Mažai kas galėtų paaiškinti, kuo tie biurai užsiima.“
Lietuvos širdies asociacijos direktorė Julita Gladynaitė-Velderbeek pastebi, kad pastaruosius dvejus metus Vilniaus VSB imasi daugiau iniciatyvos, pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis, nemažai dirba su mokiniais, tačiau, direktorės nuomone, už tuos pinigus, kuriuos gauna VSB, galima padaryti kur kas daugiau.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko, VSB specialistai iš jo vadovaujamo centro gauna daug žinių apie užkrečiamąsias ligas bei jų profilaktiką, tačiau ta informacija ne visuomet tinkamai pateikiama visuomenei. „Dažniausiai VSB dirba ką tik universitetus baigę žmonės, tad jiems trūksta kompetencijos. Vargu ar jauni specialistai gali būti autoritetas tiek jaunimui, tiek senjorams“, svarsto S.Čaplinskas.
„VSB darbuotojai turi žinių, tačiau neretai jiems pristinga kūrybingumo pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip, tarkim, pensininkas, gaunantis nedideles pajamas, galėtų sveikai maitintis, – antrina Kauno visuomenės sveikatos centro vadovas Gintautas Kligys. – Viena yra žinoti, jog būtina plautis rankas, o visai kas kita – įtikinamai tai paaiškinti jaunimui, kad įsimintų visam gyvenimui. VSB turėtų pritraukti kompetentingų specialistų, kurie tą galėtų padaryti, nes patiems dažnai pritrūksta įgūdžių.“