"Veido" archyvas

Pavasarį visoms labiausiai stinga natūralių vitaminų – akys tik ir ieško šviežių žalumynų. Daugelis pirmųjų lapelių itin maistingi, jie kaipmat papildys senkančias organizmo vitaminų atsargas.

Žalią lapinių augalų spalvą lemia pigmentas chlorofilas (gr. chloros – žalias, phyllon – lapas). Chlorofilas sugeria saulės šviesą ir jos energiją panaudoja angliavandenių gamybai. Mūsų organizmui chlorofilas yra neutralus, tačiau nustatyta, kad kuo sodresnės žalios spalvos yra daržovės (vadinasi, tuo daugiau jose chlorofilo) ir žolynai, tuo gausiau jose susikaupia geležies – kraujodarai ir kraujo kokybei itin svarbaus mineralo. O juk kraujo kokybė – organizmo stiprybės pagrindas. Anot žinovų, žalia lapinių daržovių spalva paprastai liudija ir juose esant betakarotino (organizme virstančio vitaminu A) bei vitamino C. Šių ir kitų gausu daugelyje lauke augančių žolynų.

Dilgėlių lapai

Vis populiaresnė dilgėlių sriuba nieko nestebina. Jauni dilgėlių ūgliai su pirmaisiais lapelias – neprilystamas vitaminų ir mineralų šaltinis. Tik skinti juos reikia ne didesnius kaip 10–15 cm, gerai nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Taip paruoštas dilgėles jau galima dėti į sriubas (pačioje virimo pabaigoje), salotas, troškinius.

Kuo naudingos? Dilgėlių lapuose gausu beta karotino, organizme virstančio vitaminu A, B grupės, C, K vitaminų, iš minerlainių medžaigų juose ypač gausu geležies (todėl preparatai iš dilgėlių naudojami mažakraujystei gydyti), kalio, kalcio, magnio. Taip pat – organinių rūgščių, eterinių aliejų, šlapimo išsiskyrimą skatinančių, kraujo kokybę gerinančių junginių. Teigiama, kad dilgėlės šiek tiek skatina ir medžiagų apykaitą.

Meškiniai česnakai

Aromatingi, švelnaus pikantiško skonio meškinių česnakų (Allium ursinum L., liaudyje dar vadinamų čeremša) lapai labai vertinami sveikuolių. Lietuvoje jie auga drėgnose lapuočių miškų prieigose ir yra saugomi valstybės. Maistui geriausia naudoti šviežius, jaunus lapelius, nes senesni lapai aitroki. Renkant nuo ūglio derėtų nuskinti po vieną lapelį. Juos galima maišyti su kitomis šviežiomis daržovėmis – salotomis, ridikėliais, krapais, petražolėmis, virtais kiaušiniais, dėti į sriubas (pabaigoje virimo).

Kuo naudingi? Meškinių česnakų lapuose yra daug vitamino C, beta karotino, mineralų magnio, fosforo, sieros. Yra eterinio garstyčių aliejaus, organinių rūgščių, kurie gerina virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą, saugo gerąją žarnyno florą, stabdo puvimo bakterijų dauginimąsi. Fitoncidai (augaliniai antibiotikai) ir eterinis aliejus dezinfekuoja burnos ertmę, saugo nuo infekcijų, stiprina organizmo atsparumą.

Pienių lapeliai

Pienių lapai ir žiedai – pirmieji pavasario pranašai. Iš jų žiedų išmanios šeimininkės geba pagaminti gardų vyną ar išvirti pikantišką uogienę. Lapelių daugelis vengia dėl kartaus skonio, tačiau jį galima sumažinti pamirkius lengvai pasūdytame vandenyje. Kartumas tada sumažėja ir pienių lapais galima praturtinti salotas, dėti į pavasarines sriubas. Pienių lapuose aptinkama ir flavanoidų, kurie, manoma, didina organizmo atsparumą užterštai aplinkai.

Kuo naudingi? Pienių lapuose yra nemažai vitaminų A ir C, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, šiek tiek vitamino E, folio rūgšties, B grupės vitaminų. Iš mineralinių medžiagų daug kalio, kalcio, fosforo. Pienių lapuose aptinkama ir retų mineralų – vario, molibdeno svarbių organizmo medžiagų apykaitai. Juose esantys kartumynai aktyvina skrandžio veiklą ir gerina virškinimą.

Garšvos

Šios piktžolės ir gėlių darželių priešės, pavasarį irgi gali būti puikus vitaminų šaltinis. Ankstyvuose garšvų lapuose yra nemažai įvairių organų veiklą skatinančių ir organizmą stiprinančių junginių. Jau nuo seno garšvos buvo naudojamos kaip vaistas nuo podagros. Nuo šios ligos ir yra kilęs augalo lotyniškas pavadinimas Aegopodium podagraria. Jaunų garšvų lapų skonis primena petražoles, todėl juos tinka valgyti sumaišius su įprastomis salotomis.

Kuo naudingos? Dažnai minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės sutrikimus šalinančios ir šlapimą varančios garšvų savybės. Jų lapai šiek tiek mažina kraujo spaudimą. Juose aptinkama A ir C vitaminų, geležies, kalio, magnio, vario. Garšvų lapų sultimis galima tepti vabzdžių įgeltas vietas – malšina peršulį.

Raktažolės

Jos liaudies medicinoje vartojamos seniai. Raktažolių (žiedų ir lapų) arbata lengvina atsikosėjimą, vartojama sergant bronchitu, plaučių uždegimu kaip prakaitą varomasis vaistas, taip pat šalina vidurių užkietėjimą, lengvina migreninius galvos skausmus,.

Kuo naudingos? Teigiama, kad raktažolių lapuose vitamino C yra keletą kartų daugiau nei salieruose, svogūnuose, ridikėliuose ir net petražolėse. Juose taip pat randama vitamino A , flavonoidų, saponinų, eterinio aliejaus. Anksti pavasarį, kai dar nėra salotų, jaunus raktažolių lapelius galima dėti į salotas, sriubas, plikyti arbatą.

Varnalėšos

Jų šaknų galima dėti į sriubas vietoj bulvių, o jauni lapkočiai skoniu labai primena rabarbarus ir tinka arbatoms ir kompotams. Varnalėšų šaknyse yra daug insulino, kuris lengvai virsta cukraus pakaitalu, itin reikalingu sergantiems cukralige. Geriausiai varnalėšų šaknis kasti vėlų rudenį, kai lapai nunyksta arba ankstyvą pavasarį, kol dar nesulapojo. Šio augalo lapus tinka dėti ant skaudamų sąnarių, odos ligų (egzemos, dedervinės) pažeistų vietų. Jauni lapeliai tinkami ir maistui, jų galima įmaišyti į pavasarines salotas.

Kuo naudingos? Varnalėšų lapuose yra vitaminų A, C ir folio rūgšties, kalio, magnio, jodo, šiek tiek geležies ir organinių rūgščių.

Rūgštynės

Atšilus orams jų lapeliai išlenda bene pirmieji. Ši maloniai rūgšti lapinė daržovė šeimininkių mėgstama nuo seno – paprastai iš jų verdama gardi rūgštynių sriuba. Rūgštynės Lietuvoje dera ir nesėtos – jų galima prisirinkti pamiškėse ir pievose, nes jos mėgsta rūgštų dirvožemį. Maistui labiausiai tinkami pavasariniai rūgštynių lapeliai, kol iš jų dar neišaugę žiedynai. Mat jaunuose yra daugiau obuolių ir citrinos rūgšties, o pradėjus augti žiedstiebiams ima kauptis rūgštynių (oksalo) rūgštis, iš kurios, kaip teigiama, organizme formuojasi akmenys. Žmonėms, kurie serga virškinimo organų ligomis, tuberkulioze ar akmenlige, daug rūgštynių valgyti nepatartina, o sveikiems jos nekenkia, nors ilgai ir gausiai vartoti nereikėtų.

Kuo naudingos? Nuo seno pastebėta, kad rūgštynės gerina virškinimą, slopina rūgimo procesus žarnyne, skatina tulžies išsiskyrimą. Rūgštynių lapuose yra nemažai vitaminų A ir C, šiek tiek folio rūgšties ir vitamino E, mineralų kalio, kalcio, fosforo, geležies, organinių rūgščių.
Rasa Derenčienė