Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo Lietuvoje jau seniai reikėjo, o kontroliuoti, kad nekiltų dar viena pragaištinga pigių paskolų banga, žada per atsakingo skolinimosi nuostatas, kurios įsigalios jau šiemet.

VEIDAS: Pradėdamas eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas tvirtinote, kad derėtų atlikti praeities klaidų analizę. Tad kokių tiek bankinio sektoriaus veiklos, tiek jo priežiūros klaidų prieš krizę buvo padaryta?
V.V.: Atsakingumo jausmo praradimas tiek iš bankų pusės, pakankamai plačiai atvėrus paskolų krepšelį, tiek iš besiskolinančiųjų, lengvai pasidavusių visuotinei euforijai. Žmonių atmintis trumpa, bet aš tikiuosi, kad padarysime išimtį ir antrą kartą ant to paties grėblio nelipsime. Lietuvos bankas ruošia roges vasarą ir parengė atsakingo skolinimosi gaires. Šios taisyklės – viena tų priemonių, kaip prisidėti prie tvaraus paskolų augimo, kuris atitiktų realią mūsų ekonomiką.
VEIDAS: Kaip minėjote, žmonių atmintis trumpa, tad kodėl manote, kad Lietuvos banko parengtų atsakingo skolinimosi nuostatų užteks, kad būtų užkirstas kelias dar vienam pigių paskolų bumui?
V.V.: Tikrai neužteks. Nemanau, kad tai vienintelis būdas, bet tai labai svarbus instrumentas, kurio mes iki šiol neturėjome. Tai tikrai prisidės prie prevencijos. Tos taisyklės, bent siūlomas projektas, yra pakankamai lanksčios, tad mes, kaip centrinis bankas, įgausime instrumentų reaguoti pagal ekonominę situaciją. Šiandien taisyklėse numatyti trys svarbiausi momentai – įkeičiamo turto ir gaunamos paskolos santykis: duodamos paskolos dydis negali būti didesnis nei 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Antras kriterijus – pajamų ir grąžinamos paskolos dalies santykis, atitinkamai uždedantis tam tikras ribas tiek besiskolinančiajam, tiek kreditoriui. Trečias – informacija, kurią kreditorius privalo pateikti paskolos ėmėjui apie visas paskolos sąlygas, kad ėmėjas galėtų įvertinti visas galimybes grąžinti paskolą. Pasaulinėje praktikoje atsižvelgiant į situaciją įprasta naudotis tomis gairėmis, kai to reikia, atitinkamai atleidžiant varžtus ar priveržiant. Dabar mes esame komerciniams bankams pateikę antrąjį variantą ir rudeniop, manau, jau turėsime patvirtintas nuostatas.
Mūsų valstybės pasirinktas modelis, kai turime fiksuotą lito kursą su euru, neleidžia Lietuvos bankui vykdyti klasikinės funkcijos, todėl pakankamai svarbus Lietuvos banko per prudencinę priežiūrą vykdomas ekonominės situacijos reguliavimas. Labai svarbus ir ekonominis švietimas. Be jokios abejonės, esant valiutų valdybos modeliui, esminiu momentu tampa atsakinga fiskalinė politika, leidžianti valstybei gyventi pagal pajamas.
VEIDAS: Tvirtinate, kad svarbu gyventojų finansinis švietimas. Lietuvis prieš krizę buvo įpratęs skolintis viskam ir visada. Kam ir kokiais atvejais rekomenduotumėte skolintis dabar?
V.V.: Tai kiekvieno asmeninis reikalas. Reikia turėti atsidėjus juodai dienai, nes nė vienas nežinome, kas gali atsitikti rytoj – sušlubuoti sveikata ar nutikti kitokių nelaimių. Gyvenimas skolon, mano galva, visiškai neatsakingas, bet tai žmogaus apsisprendimas. Tiek žmogus, tiek įmonė, tiek valstybė turi gyventi pagal galimybes. Tai esminė taisyklė. Jei mano pajamos neleidžia kažko, ko labai noriu, saikas – labai svarbus dalykas.
VEIDAS: Sunkmečiu, kai bankai užsuko paskolų sklendes verslui, verslininkai skundėsi, kad juos žlugdo skandinavų bankai. Kaip manote, ar konkurenciją Lietuvos bankiniame sektoriuje dar reikėtų didinti?
V.V.: Konkurencija yra gerai, nes kuo didesnė pasirinkimo galimybė, tuo visiems geriau – subjektai konkuruoja kainomis, pastangomis, kokybe ir pan. Šiandien turime devynis bankus, vienuolika filialų ir du užsienio bankų skyrius. Mano galva, konkurencija tikrai nemaža. Mitas apie skandinaviškus bankus šiek tiek dirbtinis. Be abejo, mes esame Skandinavijos namų rinka, bet konkurencija tarp tų bankų tikrai didelė. Jei pažiūrėsime į paskolų portfelio susitraukimą, pamatysime, kad susitraukė visų be išimties bankų, tarp jų ir vadinamųjų lietuviškų, paskolų portfeliai.
Kitas dalykas – alternatyvūs finansavimo šaltiniai būtų didelis privalumas. Kalbu apie galimybę pasiskolinti kapitalo rinkoje, bet šiandien kapitalo rinka Lietuvoje gana sekli.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip paveiks bankinę sritį Fizinių asmenų bankroto įstatymas, jei jis bus priimtas? Kaip tai atsilieps naujiems klientams? Bankų atstovai teigia, kad tai brangins skolinimąsi.
V.V.: Mano galva, niekaip nepaveiks. Seniai to įstatymo reikėjo ir aš nematau grėsmių niekam – nei bankams, nei žmonėms, nei ateities skolinimams. Bankai yra profesionalūs rinkos dalyviai, jie visais laikais vertino ar turėjo vertinti savo klientų kreditingumą, galimybes grąžinti paskolas. Nematau priežasčių, kodėl galimybė fiziniam asmeniui bankrutuoti gali paveikti skolinimąsi, padaryti jį brangesnį. Nesiečiau Fizinių asmenų bankroto įstatymo su paskolų portfeliu. Pagal projektą galimybės fiziniam asmeniui bankrutuoti gana sudėtingos. Manau, kad įsigaliojus įstatymui mes kalbėsime ne apie šimtus ar tūkstančius bankroto atvejų, o apie pavienius atvejus.
VEIDAS: Neseniai pareiškėte, kad infliacija Lietuvoje nėra stabili ir gali užkirsti kelią įsivesti eurui. Kokių veiksmų būtų galima imtis siekiant stabilizuoti infliaciją?
V.V.: Naujausi duomenys kalba apie defliaciją – pirmą kartą užfiksuota 0,1 proc. sumažėjusi infliacija. Pagyvensime – pamatysime. Mūsų infliacijos problema, kad iš esmės ji priklauso nuo išorinių veiksnių – naftos ir maisto kainų. Šiais metais, palyginti su pernai, pasaulinės maisto kainos išaugo 37 proc., naftos – 32 proc. O 50 proc. mūsų krepšelio sudaro energijos ištekliai ir maistas. Tarptautinių veiksnių įtaka neapsakomai didžiulė.
Kitas esminis dalykas – atsakinga fiskalinė politika. Nenorėčiau imtis prognozuoti, bet pridėkime nedarbo mažėjimą bei vidinės paklausos išaugimą, ir tos infliacinės tendencijos tampa pakankamai stiprios.
VEIDAS: Krizę patiriančiam eurui numatomi gana įvairūs, kartais ir apokaliptiniai scenarijai. Jūsų nuomone, ar iš tiesų Lietuvai dar verta siekti euro?
V.V.: Problemų šiandien turi trys iš 17 euro zonos valstybių. Visuotinai pripažįstama, kad tos problemos, su kuriomis susidūrė trys euro zonos valstybės, yra jų vidaus politikos nenuoseklumo klausimai. Visų pirma nekonsolidavimo problemos. Lietuvoje mums to pavyko išvengti, todėl tikrai nepriskirčiau savęs prie pesimistų euro atžvilgiu. 14 iš 17-os euro zonos šalių sunkumų neturi.
Pats toks projektas, kaip euras, yra unikalus, todėl šiandien tikrai nematyčiau kokių nors priežasčių, kodėl pinigų sąjunga turėtų žlugti. Manau, kad mūsų perspektyva susijusi su euru ir su buvimu euro zonoje. Stodami į ES mes teisiškai įsipareigojome tapti bendros Europos valiutos nariais.
VEIDAS: Kylant neramumams dėl valiutų, visuomenę jaudina klausimas, kaip laikyti indėlius. Kokia valiuta Jūs pats laikote savo indėlius?
V.V.: Jei atvirai, aš indėlių neturiu. Įprasta taisyklė, kad nenorint prisiimti valiutinės rizikos reikėtų tiek paskolą imti, tiek indėlius laikyti ta valiuta, kuria uždirbame pajamas.
VEIDAS: Klientai piktinasi dėl pastaruoju metu stebimo bankų paslaugų įkainių brangimo. Ar ši tendencija stiprės?
V.V.: Mes esame tai analizavę ir pamatėme, kad bankų pajamos iš kitos, ne kreditavimo veiklos padidėjo 30 proc. Lietuvos banko pozicija, kad kitos paslaugos turi remtis sąnaudomis, užsimetant protingą pelno maržą. Esame diskutavę su Bankų asociacija, atskirų bankų vadovais. Tam tikrų pokyčių šioje srityje yra: kai kurie bankai paskelbė priimantys komunalinius mokesčius be jokių įmokų, kai kurie pasiūlė tam tikrus mokėjimo planus – sumoki abonentinį mokestį ir per mėnesį gauni paketą įvairiausių paslaugų. Natūraliai augant paskolų portfeliui, didėjant pajamoms iš pagrindinės bankų veiklos – kreditavimo, tas balansas ar pelno centrų persiskirstymas turės įvykti.
VEIDAS: Kokios Lietuvos banko prognozės, kiek 2012–2013 m. didės paskolų portfelis?
V.V.: Bankų prognozė – 2011 metais paskolų portfelis augs 4–5 proc. Manau, kad panašios tendencijos bus ir vėlesniais metais. Daug kas priklauso nuo išorinių veiksnių, nuo galimo elgesio tarptautinėse rinkose, nes esame maža, atvira ekonomika, integruota į tarptautines finansų sistemas. Tas nuosaikus paskolų portfelio augimas turėtų išlikti, juolab kad ir naujausi bankų rezultatai rodo, jog bankai dirba pelningai.
VEIDAS:  Tačiau skolinimas verslui ir gyventojams dar neatsigavo. Palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, suteikiama labai mažai paskolų.
V.V.: Iš skaičių matome, kad lūžis jau yra įvykęs ir tendencija teigiama. Nenorėčiau, kad grįžtume į tuos laikus, kokie buvo ikikriziniu laikotarpiu, – tai nebūtų sveikas variantas. Kitas dalykas, mes patys esame atlikę apklausas, kurios rodo, kad du trečdaliai įmonių savo plėtrą ar ekonominį vystymąsi linkusios finansuoti ne bankų paskolomis ar alternatyvaus finansavimo šaltiniais, o savo lėšomis. Tai reiškia, kad pačios įmonės daug konservatyviau žiūri į skolinimosi galimybes. Pinigų iš tikrųjų yra, bet potencialūs klientai pakankamai atsargiai vertina savo galimybes. Bankai pasirengę skolinti, mes tą jaučiame.
VEIDAS: Kokio dydžio naujų paskolų augimas tiek verslui, tiek gyventojams būtų tvarus, o koks jau keltų įtarimą?
V.V.: Kad vėl nesusidurtume su burbulais, paskolų portfelio augimas turėtų sutapti su BVP augimu – tam, kad būtų išlaikytas balansas ir nesiskolintume bei neleistume pinigų daugiau, negu realiai ekonomika sugeba uždirbti. Toks subalansuotas BVP ir paskolų portfelio augimas būtų sveikas ir tvarus – to mes ir siekiame.
VEIDAS: Ko imsis Lietuvos bankas, jei vėl ims kilti pigių paskolų banga?
V.V.: Mes netylėsime. Atsakingo skolinimosi taisyklės yra tas instrumentas, per kurį mes veiksime. Be jokios abejonės, ir ekonominis švietimas, bendravimas su visuomene, visuomenės nuomonės formavimas bus tie instrumentai, kuriais mes tikrai aktyviai naudosimės.