Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių poliklinikų bei ligoninių vadovai priversti imtis drastiškų taupymo priemonių. Mat šiemet dešimtadaliu sumažinus finansavimą gydymo įstaigos neturi užtektinai lėšų nei medikų atlyginimams mokėti, nei kokybiškoms paslaugoms teikti.

Didžiausioje Lietuvos gydymo įstaigoje VUL Santariškių klinikose šiuo metu jau sudaryti medikų nemokomų atostogų grafikai ir darbuotojai išleidžiami dviem savaitėms priverstinio poilsio. Be to, bus atliekama mažiau tyrimų, planinių operacijų, įvairių procedūrų. Taigi palatos bus pustuštės, brangi aparatūra dalį laiko stovės nenaudojama, tačiau ligoniai specialisto konsultacijos ar tyrimo lauks ne tris mėnesius, kaip dabar, o pusmetį. Mat dėl lėšų trūkumo ligoninė negalės suteikti visų paslaugų.
„Santariškių klinikų konsultacijų poliklinikoje dirbantys gydytojai yra gavę nurodymą didesnę dalį tyrimų atlikti tik pacientui už juos susimokėjus. Buvo siūloma visus medikus atleisti ir tą pačią dieną vėl pasirašyti darbo sutartis, tik jau su mažesniu atlyginimu, arba eiti nemokamų atostogų“, – pasakoja VUL Santariškių klinikose dirbanti gydytoja, nenorėjusi atskleisti pavardės.
Šiaulių ligoninės medikai taip pat priversti veržtis diržus. Jie gavo pasirašyti darbo sutarties priedus, kuriuose nurodoma, kad darbuotojas sutinka su sumažintu atlyginimu, o darbdavys pripažįsta tai kaip skolą ir įsipareigoja ją išmokėti iki 2014 m. birželio 30 d.
Pasak Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės, nepanorusios, kad būtų skelbiama jos pavardė, tokius priedus šios gydymo įstaigos darbuotojai jau buvo priversti pasirašyti 2009 m. „Iki šiol skolos dar neatgavome, o dabar gavome naujus priedus, kuriuose nurodoma, kad darbuotojas pretenzijų dėl likusios skolos dalies neturi ir nebeturės. Tai reiškia, kad ta skolos dalis yra nurašoma“, – piktinasi Šiaulių ligoninės darbuotoja.
Panaši situacija ir kitose šalies gydymo įstaigose. Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Anykščių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas patvirtina, kad kiekviena įstaiga sprendžia, ar mažinti atlyginimus darbuotojams, ar išleisti juos nemokamų atostogų, nes norint išgyventi kitos išeities nėra.
„Atsižvelgiant į gydymo įstaigos teikiamų paslaugų kiekį finansavimas 2013 m. mažėja nuo 5 iki 14 proc. Kadangi maždaug 80 proc. ligoninių išlaidų sudaro atlyginimai darbuotojams, jų sąskaita ir bandoma taupyti. Tačiau trūkstant lėšų nebus galima suteikti ir kokybiškų paslaugų, mažiau bus teikiama planinės pagalbos, tad ilgės pacientų eilės. Galimi net gydymo įstaigų bankrotai, nes jau praėjusius metus daugelis ligoninių baigė nuostolingai“, – mažinamo finansavimo, skiriamo gydymo įstaigoms, pasekmes vardija D.Vaiginas.

PSDF biudžetas perpildytas, tačiau finansavimas mažėja

Tiek medikus, tiek Seimo opozicijos atstovus labiausiai piktina ir stebina tai, kad pinigų, kuriuos būtų galima skirti gydymo įstaigoms, yra. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas perpildytas, tačiau Vyriausybė neleidžia naudoti PSDF rezervo fondo, kuriame sukaupta daugiau kaip 260 mln. Lt. „Paradoksali situacija: šimtai milijonų laikomi sąskaitoje, o finansavimas mažėja 10 proc., – stebisi buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. – PSDF biudžetas 3,5 proc. didesnis nei pernai – surinkta daugiau kaip 4 mlrd. Lt. Finansinė padėtis ideali, tačiau ministras Vytenis Andriukaitis tik vardija problemas, aiškinasi sveikatos apsaugos sistemos atitikimą Konstitucijai, o jokių realių sprendimų nesiima.“
Pritrūkus lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms finansuoti Valstybinė ligonių kasa (VLK) iki šiol naudodavo PSDF rezervo fonde sukauptus pinigus. Tokiam sprendimui pakakdavo sveikatos apsaugos ministro leidimo, tačiau šiemet reikia gauti Vyriausybės pritarimą. Mat 2015 m. planuojant įsivesti eurą baiminamasi, kad panaudojus fondo rezervo lėšas esą bus neįvykdyti prisiimti įsipareigojimai mažinti fiskalinį deficitą.
Leisti ar ne paimti iš PSDF rezervo fondo 145 mln. Lt, kurių trūksta normaliam gydymo įstaigų darbui užtikrinti, Vyriausybė spręs liepos pradžioje. O sprendimas, pasak Finansų ministerijos atstovų, priklausys nuo gaunamų viršplaninių pajamų į PSDF biudžetą.
Kaip pabrėžia VLK direktorius Algis Sasnauskas, papildomi pinigai gydymo įstaigoms gyvybiškai reikalingi, todėl parengti dokumentai, daug dirbama, kad už sveikatos priežiūros suteiktas paslaugas būtų kompensuojama pagal šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę, siekiančią 0,89 Lt.
„Rezervų tam yra, todėl nereikia iš anksto kelti panikos, kad finansavimas mažės. Palaukim Vyriausybės sprendimo. Juolab kad finansavimas pirmąjį pusmetį nėra sumažintas – paslaugos bus apmokamos pagal tuos pačius įkainius kaip iki šiol. Pinigų trūksta antrajam pusmečiui. Taigi kol kas nėra būtinybės mažinti atlyginimus medikams ar išleisti juos nemokamų atostogų“, – teigia A.Sasnauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.