"Veido" archyvas

Vokietijos kanclerė A.Merkel apsisprendė dėl 80 mlrd. eurų taupymo plano

Praėjusią savaitę, po dvi dienas trukusio vyriausybės posėdžio, Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad sprendimas taupyti priimtas ir trauktis nebėra kur. Siekdama sumažinti valstybės skolą, biudžeto deficitą ir pademonstruoti taupymo pavyzdį kitoms Europos šalims, Vokietija apsisprendė iki 2014-ųjų valstybės išlaidas apkarpyti mažiausiai po 10 mlrd. eurų kasmet, o iš viso per šį griežtą ar net asketišką laikotarpį sutaupyti apie 80 mlrd. eurų.

Priemonės, planuojant sutaupyti tiek pinigų, iš tiesų griežtos – pradedant kai kurių mokesčių didinimu, kuris reiškia netesėtus pažadus rinkėjams, baigiant apkarpytomis valstybės subsidijomis ir panaikintomis mokesčių lengvatomis.
Tiesa, A.Merkel vyriausybė išvengė pajamų mokesčių didinimo bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų kai kuriems produktams panaikinimo.

Tačiau Vokietijos energetikos bendrovės nuo kitų metų turės mokėti naują branduolinės energetikos mokestį. Skaičiuojama, kad atomines jėgaines valdančios kompanijos, tokios kaip “Eon”, RWE, “Vattenfall” ar “EnBW”, per metus į biudžetą papildomai sumokės apie 2,3 mlrd. eurų.

Be to, iki 2014 m. valstybės tarnautojų darbo vietų ministerijose ir tarnybose turi būti sumažinta mažiausiai 10 tūkst. Į taupymo planą įeina net šalies gynybos sistemos reforma. Štai gynybos ministrui Karlui Theodorui Guttenbergui pavesta iki rugsėjo apskaičiuoti, ar įmanoma kareivių sumažinti daugiau nei penkis kartus – nuo 250 tūkst. iki 40 tūkst.

Vis dėlto jautriausia tema Vokietijoje – taupymas socialinėje srityje. Pasirodo, vien vaikus auginančių tėvų sąskaita planuojama sutaupyti 500 mln. eurų.

Pastaruosius valdančiosios koalicijos planus smarkiai kritikuoja opozicinė socialdemokratų partija (SPD). “Socialiai silpniausiems teks didžiausia nevykusios biudžeto politikos našta”, – piktinasi partijos atstovas biudžeto klausimais Carstenas Schneideris. Pasak jo, taupymas vargingiausių visuomenės narių sąskaita yra “ekonominė nesąmonė”, nes tai silpnina vidaus ekonomiką.

Tačiau A.Merkel laikosi kitos nuomonės. Ji įsitikinusi, kad ekonomiką stiprią išlaikyti padės tai, kad nebus taupoma nei švietimo, nei tyrimų, nei transporto, nei statybos projektų sąskaita.

Taupančiųjų vis daugiau

Toks Vokietijos pavyzdys taupyti įkvepia vis daugiau Europos valstybių. Štai Prancūzijos pramonės ministras Christianas Estrosis paskelbė, kad po derybų su profsąjungomis ir darbdavių susivienijimais Prancūzijos vyriausybė, siekdama sumažinti didžiulę įtampą biudžete ir nuo bankroto grėsmės gelbėti pensijų sistemą, yra linkusi ilginti pensinį amžių.

O Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas praėjusią savaitę paskelbė planus kitąmet šios šalies išlaidas sumažinti 7,3 mlrd. eurų. Beje, labiausiai taupyti teks valstybės valdymo aparatui ir tarnautojams. Naujų žmonių į valstybės tarnybą nebus priimama iki pat 2011 m. Negana to, išlaidos aukštajam mokslui Didžiojoje Britanijoje bus sumažintos 235 mln. eurų.

Priminsime, kad biudžeto deficitą visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti seikia ir Graikija, Portugalija, Ispanija, Italija, Airija. Visos jos svarsto galimybes didinti mokesčius, mažinti valstybės tarnautojų bei jiems mokamus atlyginimus.