Vokietijos kanclerei Angelai Merkel šildantis populiarumo spinduliuose, pagrindiniai konkurentai socialdemokratai ieško būdų, kaip grįžti į valdžią. Tačiau realiausias prognozuojamas rezultatas po rinkimų Vokietijoje yra kairės ir dešinės didžioji koalicija, kurios laukia ir Vokietijos visuomenė.

Nenumaldomai artėjant rinkimams Vokietijoje, kurie įvyks rugsėjo 22-ąją, gausėja prognozių bei spekuliacijų apie tai, kas stos prie Europos ekonominio variklio bei vienos didžiausių pasaulio ekonomikų vairo.
Nuolat atliekamos visuomenės apklausos rodo beveik stabilų vaizdą: Krikščionių demokratų ir Bavarijos krikščionių socialinės partijų tandemas (CDU-CSU) turėtų surinkti 40–42 proc. rinkėjų balsų, o pagrindinė oponentė Socialdemokratų partija (SPD) – 24–26 proc. Todėl koalicijos likimą tradiciškai turėtų lemti mažųjų partijų rezultatai.
5 proc. rinkimų slenkstį turėtų peržengti trys partijos: žalieji (10–12 proc.), kairieji (“Die Linke”, 8–9 proc.) bei liberalai (FDP, 5–7 proc.) Populistinis Piratų judėjimas bei naujoji prieš eurą pasisakanti „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) stabiliai kybo ties 3 proc. riba ir į Bundestagą patekti šansų turi mažai. Tačiau ar gali pasikartoti 2005–2009 m. kadencijos didžiosios koalicijos scenarijus?

Mutti visa galva aukštesnė

Rugpjūtį Vokietijos socialdemokratai atšventė 150 metų gyvavimo jubiliejų, tačiau džiugių akimirkų daugiau suteikė partijos praeitis, nei artėjantys rinkimai. „Socialdemokratams kyla ir kils daug kliūčių, norint išstumti kanclerę Angelą Merkel, tačiau didžiausia – jos populiarumas“, – teigia britų naujienų tarnybos BBC apžvalgininkas Stephenas Evansas.
Euro zona, šnipinėjimas ir daugybė vidaus politikos klausimų – šiomis temomis vieninteliuose tiesioginiuose debatuose diskutavo pagrindiniai konkurentai dėl Vokietijos kanclerio posto. Po debatų atliktos visuomenės apklausos rodė skirtingus rezultatus: vienose apklausose Peeras Steinbrueckas tapo akivaizdžiu lyderiu (49 prieš 44 proc.), kitų dviejų rezultatai pergalę skyrė A.Merkel (40 prieš 33 proc. ir 44 prieš 43 proc.)
Apklaustų vokiečių vertinimu, A.Merkel yra „stipresnė lyderė“ (59 prieš 28 proc.), „energingesnė“ (61 prieš 38 proc.), „turi ateitį“ (30 prieš 9 proc.) ir tik vienoje kategorijoje – „puikus kalbėtojas“ P.Steinbrueckas pralenkė kanclerę (40 prieš 28 proc.)
O štai žurnalo „The Economist“ vertinimas vienareikšmiškas: dabartinė Vokietijos kanclerė savo konkurentą pralenkė visa galva. „Yra nemažai priežasčių, kodėl vokiečiai A.Merkel vadina mama (Mutti). Ji juos nuramina. Ji juos suvaldo. Kartais ji pastato juos į vietą, tiesa, per daug neįskaudindama“, – rašo britų leidinys.
Per minėtą SPD iškilmingą ceremoniją skambėję pareiškimai dėl artėjančių rinkimų buvo nedviprasmiški: pergalė arba opozicija. „Didžioji partijos dalis nenori didžiosios koalicijos“, – pareiškė socialdemokratų kandidatas į kanclerius P.Steinbrueckas. Vis dėlto apklausų duomenys SPD pergalės nežada – apie 25 proc. svyruojantis rezultatas yra žemiausias nuo 2010-ųjų.

Galimos koalicinės dėlionės

Jeigu per likusį laiką iki rinkimų neįvyks kardinalių pokyčių (o jų politikos ekspertai neprognozuoja), rinkimų baigtį modeliuojant pagal visuomenės apklausas atrodo, kad nė viena pusė neįgis esminės persvaros. Šiuo metu realiausi trys variantai: centro dešinės CDU-CSU ir FDP, didžioji CDU-CSU ir SPD bei dar nė karto neregėta centro kairės SPD, žaliųjų ir kairiųjų „Die Linke“ koalicijos.
Kairiuosius „Die Linke“, kurie 2007 m. susikūrė iš pokomunistinės Demokratinio socializmo partijos, įprasta laikyti antisisteminiais, todėl iki šiol centro kairės koaliciją formuodavo socialdemokratai bei žalieji. Tačiau faktas, kad kai kuriose Vokietijos žemėse jie jau yra sudarę koalicijas su socialdemokratais bei tai, jog SPD ir žaliesiems šiuose rinkimuose nepavyks surinkti pakankamos daugumos, leidžia prognozuoti, kad ateityje toks modelis galėtų būti pritaikytas ir federaliniame parlamente.
2009 m. puikiai pasirodę Vokietijos liberalai leido užsitikrinti dešiniųjų koaliciją su krikdemais. Tačiau dar šių metų pradžioje buvo rimtai abejojama, ar FDP gebės perkopti 5 proc. barjerą ir likti parlamente. „Deutsche Welle“ vertinimu, tik po A.Merkel „sparnu“ liberalai turi šansų likti valdančiojoje daugumoje. Vis dėlto abejojama, ar pavyks surinkti pakankamą daugumą pastaruosius ketverius metus valdžią turėjusiai platformai išlaikyti.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 56 proc. vokiečių valdžioje vėl norėtų matyti didžiąją koaliciją, 35 proc. sakė norintys, kad valdžioje liktų CDU-CSU ir FDP tandemas ir tik 5 proc. pasisakė už centro kairės koaliciją iš trijų partnerių. Todėl bent šiuo metu labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kurį abi pusės vadina „vengtinu, tačiau galimu“, būtent – didžioji krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.