Audrius Bačiulis
VRK atvėrė kelią referendumui, kaip Smetona atvėrė kelią sovietų invazijai
Vyriausioji rinkimų komisija padarė viską, kad būtų atvertas kelias referendumui dėl žemės, kuriuo siekiama paneigti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir uždrausti lietuviams laisvai disponuoti nuosava žeme.
Anksčiau, kai kalba užeidavo apie 1939–1940 m. sovietų vykdytą šliaužiančią Lietuvos okupaciją, mane visuomet stebindavo, kaip keistai nuolankiai visas Lietuvos valstybinis aparatas vieną po kito tenkino kaskart įžūlesnius sovietų reikalavimus, nors, regis, puikiai suprato, kad kiekvieną dieną Lietuva vis giliau ryjama sovietinio smauglio.
Labiausiai stulbino netgi ne tai, kaip lengvai, nesipriešindama, Antano Smetonos Vyriausybė 1940-ųjų vasarą priėmė paskutinį sovietų ultimatumą. Juk žinoma, kad šis tautininkas paskutinėmis dienomis rašė, jog „Lietuvai būtų geriau prie ruso dėtis“. Ne tai, kaip lengvai buvo nuslopintos bet kokios pasipriešinimo nuotaikos kariuomenėje ir vienintelis nepaklusti drįsęs pulkas netrukus romiai grįžo į kareivines, – kariškiams nuolat kalta, kad jie turį nesikišti į politiką.
Labiausiai stebino, kaip Valstybės saugumo departamento, kurio vadovu iš išdavikų bei kolaborantų suformuota „Liaudies Vyriausybė“ paskyrė vakarykštį kalinį Antaną Sniečkų, aparatas kaip niekur nieko dirbo toliau, tik vietoj komunistų sekė tautininkus, krikdemus bei kitus naujosios valdžios priešus. O juk kas kas, bet saugumo agentai tikrai žinojo, su kuo turi reikalą! Tačiau niekas nedrįso pasipriešinti, nes įsakymo „iš viršaus“ nebuvo, o patiems saugumiečiams spręsti – ne jų kompetencija.
Prisiminiau tai praėjusį trečiadienį, stebėdamas, kaip tuo pačiu argumentu – „tai peržengia mūsų kompetencijos ribas“ besivadovaujanti Vyriausioji rinkimų komisija atmetė siūlymą nutraukti visus su „dirvožemio referendumu“ (taip trumpai vadinamas referendumas, kuriuo siekiama uždrausti ES šalių piliečiams įgyti žemės Lietuvoje, uždrausti įmonėms ir organizacijoms turėti nuosavos žemės, trigubai sumažinti kiekį parašų, kuriuos surinkus skelbiamas referendumas, bei nustatyti, kad leidimai išgauti gamtos išteklius išduodami tik referendumo būdu) susijusius darbus. Mat savaite anksčiau Konstitucinis Teismas nustatė, kad norint surengti bet kokį referendumą, kuriuo siekiama atšaukti Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus stojant į Europos Sąjungą, pirma reikėtų surengti referendumą dėl Lietuvos išstojimo iš ES.
Kadangi „dirvožemio referendumu“ būtent ir siekiama paneigti Lietuvos stojimo į ES sutartį, jo surengimas prieštarautų Konstitucijai. Tad, dalies VRK narių siūlymu, komisija turėjo nutraukti referendumui surinktų parašų tikrinimą, pripažinti netekusiais galios visus ankstesnius VRK sprendimus dėl šio referendumo ir baigti darbą. Tačiau kita dalis VRK narių užsiėmė išvedžiojimais apie tai, kad pradėjus parašų referendumui rinkimą paleisto mechanizmo sustabdyti jau nebeįmanoma, kad bet kurį VRK sprendimą dėl „dirvožemio referendumo“ stabdymo dar tektų ginti teismuose, tad geriau tegu teismas ir sprendžia, nes ne VRK čia reikalas spręsti.
Kadangi tokios pozicijos laikėsi ir pats VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, buvo priimtas sprendimas nepriimti jokio sprendimo. VRK iš esmės nusiplovė rankas, kaip tas Judėjos prokuratorius Poncijus Pilotas, nusišalindama nuo bet kokio dalyvavimo Lietuvai lemtinguose sprendimuose, – tegu sprendžia kiti, o mes žmonės maži.
Panašiai VRK elgėsi ir pernai, kai turėjo spręsti dėl masinio balsų pirkimo per Seimo rinkimus. Beje, tuomet nuo sprendimo ir susijusios su tuo atsakomybės iš esmės nusišalino ir Konstitucinis Teismas, prisidengdamas formalia įstatymo raide ir bijodamas matyti esmę.
O esmė iš tiesų baisi – vėl, kaip ir prieš septynis dešimtmečius, prasideda šliaužianti Lietuvos okupacija. Per du dešimtmečius nuo nepriklausomybės atkūrimo desovietizacijos taip ir nepaliesti raudonieji šliužai išsigulėjo, atkuto ir vėl iššliaužė į dienos šviesą, šnypšdami tais pačiais balsais, kaip ir jų pirmtakai, kuriuos į Lietuvą nuolankiai įsileido tautininkų valdžia. Jokios privačios nuosavybės – tik „bendra visos tautos kooperatinė nuosavybė“. Užsieniečių į Lietuvos žemės rinką įsileisti negalima, nes iš jų žemės negalima bus atimti, o štai iš savų, lietuvių, žemę atimti galima!
Taip taip, nejuokauju ir nemeluoju – „dirvožemio referendumo“ organizatoriai visiškai rimtai kalba apie tai, kad jie norėtų atimti žemę iš Lietuvos savininkų. Štai citata iš referendumo organizatorių instrukcijos parašų rinkėjams, kaip reikia vilioti žmones, įkalbinėjant padėti parašą: „Su vietiniais [žemės savininkais] susitvarkysime patys, o su kitų valstybių piliečiais bus kebliau – jiems negalioja Lietuvos įstatymai. Iš vietinių [žemę] galime atimti, išpirkti, o kitų valstybių piliečių teises gina jų valstybės. Tai ar kovojam už savo protėvių žemę?”
Šioje instrukcijoje svarbu netgi ne tai, kad raginama nuolatos meluoti žmonėms, kaip ir cituojamu atveju, esą užsieniečiams negalioja Lietuvos įstatymai. Čia svarbu toji bolševikinė, neapykanta darbštiems ir pasiturintiems Lietuvos piliečiams persunkta instrukcijos dvasia: „Savoj žemėj ne šeimininku, o vergu ketinate būti? Jei jūsų vaikai vėliau kada nors nuspręstų Lietuvos žemės nusipirkti, jie už ją turės mokėti gerokai daugiau. Ir tikriausiai vargiai beįpirks, nes tikrai neturės tiek pinigų, kiek tuomet ji kainuos.“
Akivaizdu, kad „dirvožemio referendumo“ organizatoriai nusitaikė į tuos skurdžius ir liumpenus, kuriems žemės sklypo ar namo pirkimas yra kažkas neįsivaizduotina, nes pinigų kišenėje užtenka nebent alaus bambaliui įpirkti. Tai yra į tuos pačius, į kuriuos kadaise buvo nusitaikiusi sovietinė propaganda, meiliai vadindama juos „proletarais“, „bežemiais ir mažažemiais“ valstiečiais, „darbo žmonėmis“, kuriuos vėliau, pažadėjusi žemės į Sibirą išvežtų ūkininkų sąskaita, verbavo į stribus, ant kurių šautuvų durtuvų išpampo naujoji, sovietinė dvarininkija – kolchozų pirmininkai.
Tie stribai, kuriems pavyko išvengti partizano kulkos, vėliau gavo butuką mieste ir pašalpą arielkos buteliui nusipirkti, o štai kolchozų pirmininkai klestėjo ir tarpo, tad atėjus Atgimimui jautėsi esą tikraisiais Lietuvos žemės savininkais. O Sąjūdis ir nepriklausomybės atkūrimas tą žemę iš jų atėmė. Iš čia toji du dešimtmečius trunkanti neapykanta „Landsbergiui, kuris kolūkius sugriovė“. Iš čia ir „dirvožemio referendumas“, už kurio šauklio, buvusio kolchozų dainiaus Pranciškaus Šliužo kyšo buvusio kolchozo pirmininko Karbauskio bei vienu didžiausių Lietuvos žemvaldžių tapusio jo sūnaus ausys.
„Dirvožemio referendumas“ – tai ne referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Tai referendumas dėl žemės atidavimo kolchozų pirmininkams.
„Dirvožemio referendumo“ organizatoriai visiškai rimtai kalba, kad jie norėtų atimti Lietuvos žemę iš dabartinių jos savininkų.
- Karinė tarnyba – elito privilegija ir pareiga valstybei
- Kas kausis su A.Zuoku dėl Vilniaus, arba kodėl liberalams taip suskaudo išvydus M.Majauską?
- Lietuva iš pusiau parlamentinės tampa pusiau prezidentine. Tai blogai?
- Vilniaus mero rinkimų mįslė: ar kirs Prezidentė Sekmoko dalgiu per Janukonio tarpukojį?
- Prorusiški V.Ušacko nusišnekėjimai: propagandos poveikis ar naujų galimybių paieška?
- Leiskime Vilniui bankrutuoti kartu su Artūru Zuoku
- Ką darysime, kai Rusija ims siūlyti savo dujas grasindama ginklu?
- „Putino grašiai“ už lojalumą Rusijai
- Kariuomenės pirkimai – poliklinikos personalo vadovės rankose
- Kaliningradas ne prūsų ir ne mūsų, bet rusų – tai teisinis faktas
Komentarai (23)
Komentuoti
Loading ...
REFERENDUMO DĖL ŽEMĖS PARDAVIMO MONOPOLIZAVIMO „LIETUVOS PILIEČIAMS“ PASEKMĖS
1. Referendumui įsiteisinus ,įsibėgės Rytų Lietuvos žemės sklypų supirkimo scenarijus – be konkurencijos, monopolį žemės pirkimui turės „piliečiai lenkai“ ,nes naudosis Lenkijos valstybės finansine parama. Dviguba „piliečių lenkų“ pilietybė yra faktas, patvirtintas Lenkijos vėliavėlių chamišku tiražavimu Rytų Lietuvoje, Lietuvos įstatymų nepaisymu.. Tikrieji Lietuvos piliečiai, akivaizdu, negalės konkuruoti su išorinės valstybės Lenkijos palaikomais „piliečiais lenkais“, Rytų Lietuva ekonomiškai ir politiškai taps Lenkijos valstybės marionečių tomaševskių valdoma teritorija. Matome, referendumas paskatins „piliečius lenkus“ be konkurencijos, lengvatinėmis sąlygomis supirkinėti žemės sklypus Rytų Lietuvoje;
2.Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, automatiškai tampa Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi. Referendumas dėl žemės rinkos monopolizavimo prieštarauja Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą Sutarčiai, t.y. prieštarauja LR Konstitucijai. Išstojus iš Europos Sąjungos, Lietuvos valstybė nustos egzistuoti. Lietuvos pasienyje dislokuotas taktinės raketas „ISKANDER“ Rusijos imperija yra nukreipusi į Lietuvos pusę;
3.Sociologiniai koreliacijos tyrimai rodo, kad žmonės, apmulkinti aferistės N.Venckienės (žudiko narkomano Kedžio „fanai“), yra ir minėto referendumo aukos. Šiuo metu klastingi žemvaldžiai karbauskiai supirkinėja žemės sklypus UŽ DYKĄ. Jiems parankus žemės pardavimo monopolizavimo referendumas. Kvailių skaičius begalinis, todėl jais remtis didžiai protinga – sukčių referendumo esmė.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Bačiulis ir vėl kaip pirštu į akį…
Jei referendumas nebus sublokuotas su kuriais kitais rinkimais, tai vargu ar už balsuos tie patys 300 000 rinkėjų. Jau praėję rinkimai parodė, kad ES priešai ir Maskvos draugai net sudėjus jų balsus kartu tesurenka 1-2 proc. balsų, t.y. referendumas net neįvyks, nes piliečiai nedalyvaus. Jei bus sujungtas, tarkim, su 2 turu, tai prognozuoti nelabai išeina. O taip gali būti, nes Seime yra jėgų, kurioms reikia konflikto su ES. Bet turint atominės patirtį, atrodo, kad šį kartą lengvo pasivaikščiojimo nebebus.
Dar tokių kvailų komentarų niekur neskaičiau. O dėl straipsnio, tai autorius iš tos pačios kompanijos, kuri bijo Tautos balso.
Visi emigravo tai Lietuvoj tik debilai ir liko.
“Tautos balso”? Eikit galvą pasigydyt.
To dar nebuvo.A. Bačiulis suviduriavo.Ne prie veido VEIDUI rašyti ‘raudonasis šliužas’ ‘dirvožemio referendumas’,nedera gąsdintituo,ko nėra.O paralelės su 1940 metais atsirado , tur būt,dėlligos. Pagąsdinimas referendumu atsirado dėl Seimo ir vyriausybės sąmoningo saugiklių žemės pardavimui ignoravimo tikintis,kad pardavinėjant valstybinę žemę ir miškus užsieniečiams bus geras ‘NAVARAS’ Dabar teks priimti normalų įstatymą. Štai ir visi baubai
Maniau, kad “chamas” tikrai “protingas”. Vis dėlto pasitvirtina tiesa, kad “protingų chamų” nebūna. Chamas yra viso labo chamas.
Bačiulis yra labai kvailas chamas. Gerai, kad pats bent dėl chamiškumo sutinka. O kvailys savo proto įvertint nepajėgus – sau atrodo protingas, nieko nepadarysi…
Bačiulis piktinasi: referendumu siekiama “uždrausti lietuviams laisvai disponuoti nuosava žeme”. Tikriausiai jis piktintųsi ir tuo, kad abortų priešininkai siekia uždrausti lietuvėms laisvai disponuoti nuosavu kūnu.
Tik visiski dundukai ir dalis tu kurie niekad nebuvo isvaziave i uzsieni ir nepasijaute ten “tarnais”, gali nesuprasti kokia rizika mes nešame tuom, kad leisimes ir toliau savoje salyje buti verciami i “tarnus”, jei ir toliau gilinsime savo integracija i ES parduodami zemes uzsenieciams, isisvesdami eura ir pan. Mes galime likti toj sajungoj, bet turime duoti suprasti, kad esamos salygos musu netenkina. Daugumos saliu tos salygos netenkima, bet ju valdzios yra tarsi uzhipnotizuotos. Laukia sprendimu is Briuselio, bet visu saliu prezidentai nieko patys nesiulo. Net ta pati Prancuzijos valdzia, kurioj daug metu pragyvenau, yra tokia “apsirukiusi”, kai i kiekviena keliama klausima per ju posedzius sugeba tik pasakyti ” Europos Sajunga pasakys,…Europs Sajunga nuspres…”. Nu tiesiog graudu ziureti. Norisi jiems gerai voztelti ir pasakyti “….nu atsibuskit pagaliau, imkit jus patys savo sali valdyti, nebukit kazkieno marionetemis savo valstybej”. O kad Prancuzijoje neva yra labai geri saugiklai zemes pardavimui uzsenieciams, galima tik muilinti akis ten negyvenatiems ir nematantiems kas vyksta. Masiskai pardavinejami dvarai su aplink esanciais vynuogynais. Ir kam jus galvojat? Ogi net ne Europos Sajungos pilieciams. Bet kinams, japonams ir pan. I kur mes einam, Europos Sajunga !
skaitau ir stebiuosiu. Gali žmogus kažkam nepritarti, bet tokia atvira pagieža ir neapykanta kitokiai nuomonei juk yra ir yra ko geriausias “raudonumo” įrodymas.Kai galėjo egzistuoti tik viena – komuniostų partija, ir viena – komunistinė nuomonė.Be to, autorius neturi elementarios vidinės kultūros. Tėvai mane mokė, kad negražu juoktis iš žmogaus neįgalumo, pavardės, t.y. aplinkybių, kurių žmogus pakeisti negali.Užuomina , kad Prancišškus yra ššroplys š- tas pat, kas prezidentę vadinti grybu, arba žydrąja musmire. Tokie straipsniai ne tik sėja nesantaiką, jie skatina neapykantą.dar gerai, kad “Veido” vaikai neskaito.Stebimės, kodėl jie tokie žiaurūs.
fuuu..pradėjau skaityti ir šlykštu darosi nuo tos rašliavos. Visiškos nesąmonės.
na ir ,,veidas“
– koks įniršęs ir apsiputojęs. Ir toks tikras kaip,iš G. Beresnevičiaus knygos ,,Vilkų saulutė“ (2003 m., 208 – 209 psl.)
citata: ,,….žiniasklaida už ,,elitą“ stoja piestu, už ,,elitą“ ir prieš likusius (skaitytojus. ko stebėtis, kad dienraščių tiražai eina šuniui ant uodegos – jie gi bemaž neatstovauja žmonėms.) Šokas, kurį patyrė žiniaskalaida po rinkimų, sarkazmas ir … plūdimas parodė, kad žiniasklaida yra to fizinio, apčiuopiamo kvadarato dalis ir jo eižėjimas kelia jai siaubą. … Šį kvadratą jie vadina ,,elitu“. Iš esmės tai išnaudojimo , engimo, ideologinių manipuliacijų įrankis. Už jo ribų – Lietuva. Ryšys su ja minimalizuotas, o jei užmezgamas, tai tik direktyviniop pobūdžio ištarmėmis, bet koks bandymas diskutuoti paskelbiamas demagogija, sabotažu krizės metu ir kenkimu Lietuvai“ – taigi niekas nepasikeitę nuo tų tolimų 2003 – jų?
A.Bačiulio smegenys,matyt,nuo nikotino pakito.Dar pradžios mokykloje
mokytojas į kampą statydavo)o tai buvo bausmė-stovėk pries visą klasę)
už prasivardžiavimą arba pavardės iškraipymą,duodamas suprasti, kad tai
labai negerai,tai ir dabar prisimenu.Audriuką,matyt,reikėtų kampe pak-
lupdyti.Ar jis apskritai turi žalią supratimą apie žurnalisto etiką?Tik nesveikoje vaizduotėje galėjo atsirasti sugretinimas su 1940-jų metų įvykiais.Jis net nežino,kad VRK negali nei atverti,nei užverti ke-
lio referendumui,jeigu 320000 tautiečių to nori.Matyt,jis”gali įtarti” įta,kaip jo bendramintis taip vadinamas patarėjas M.Lingė.Šiaip šis ra-
šinėlis-ne pirmas rašėjo(taip mano gimtajame kaime visi rašantieji va-
dinami)nusišnekėjimas arba nusirašymas.Rašėjas,matyt,priskyrė sau visa-
žinio titulą ir nusprendė,kad jau jau dabar tai diskusijoje bus taškas.
Košmaras. Kas atsitiko su mūsų valdžios vyrais/moterimis bei
juos aptarnaujančiais liokajais?
Kas paaiškino Lietuvos piliečiams, kai buvo referendumas dėl stojimo į ES,kad, girdi, viena iš esminių stojimo sąlygų yra tai, kad reikės parduoti užsienio piliečiams savo valstybės, Lietuvos, teritoriją?
Nepaaiškino, nes tokio reikalavimo ir nebuvo.
Aišku, kad Briuselio biurokratai bankų ir ne tik bankų, bet ir tų kas spausdina eurus, reikalavimu ir spaudimu, siūlo savo valstybėms-narėms,ypač valstybėms iš postsovietinės erdvės, kuriose buvo sunaikintas privatus žemės ūkis, parduoti savo žemę užsienio piliečiams. Kodėl gi pav. vokiečiams dar kartą nepadaryti išsvajoto žygio “drank nach Osten”. Ši kartą be ginklų ir be žmonių gyvybių aukų tik su atspausdintais trumpaverčiais banknotais.
Rinkau parašus ir sutikau nemažai piliečių, nuo 30m iki 50m amžiaus, kurie rengiasi pardavinėti žemę, girdi taip galima padaryti gerą biznį, nes užsieniečiai mokės už žemę žymiai brangiau.
Negaliu atsistebėti sąmonės nuosmukiu tokių biznierių ir valdžios personų, kurie bando aiškinti, kad, girdi, jei neatversime žemės rinkos užsienio piliečiams, tai nuskriausime močiutes ir anūkėlius, uždrausdami parduoti žemę užsienio piliečiams.
Kitaip sakant, valdžios vyrai ir moterys mūsų valstybę nužemino žemiau UAB lygio. Aš, kaip UAB savininkas, norėdamas parduoti akcijas ar įmonę, labai pagalvočiau ir pasirinkčiau, kam galima ją parduoti.
Dabar mūsų valdžios vyrai ir moterys ir kai kurie valstybės piliečiai, išauklėti komjaunuoliškoje dvasioje, pasirengę mūsų protėvių krauju aplaistytą žemelę parduoti bet kam, kas tik brangiau mokės.
Kaip tai galima pavadinti, jei ne nusikaltimu tautai. Baisiausia, kad
vyrai ir moterys liguistai susireikšmino save valdžios galiomis. Mokslui gerai žinoma, kad pasąmonė nemąsto o tik skleidžia informacią iš savęs. Matant, kaip valdoma Lietuva, susidaro įspūdis, kad valdžia daro nesąmoningus valstybės valdymo veiksmus. Toks pasąmonės veikimas
nėra psichinė liga, bet mokslas dar neišrado kaip ištrinti iš pasąmonės blogą informaciją, kuri kenkia žmogui asmeniniame gyvenime, o politikai daro nusikaltimus valstybei, gal būt net sąmoningai nesuprasdami, ką daro. Šiuo atveju Lietuvos piliečiai neturi kitos išeities,o kaip galima greičiau tokius politikus,pašalinti iš valstybės valdymo aparato, kol dar galutinai nesužlugdė mūsų valstybės.
straipsnis tai marazmininko kokio jaučias, bet pirmas komentaras, net ir patį straipsnį perspjauna, lyg konservatorių sektanto parašytas. Žmonės, kurie netiki savo Tautos sugebėjimu pačiai spręsti kaip gyventi ir ką daryti su savo žeme yra kompleksuoti, savivertės ir tautinio orumo nepažinę nelaimingi sovietinio ir libertarinio proto plovimo paveikti dvasios ubagai ir globalžmogiai. Balsuoju už referendumą ir tautininkystę.
Pats bjauriausias melas, tai pusiau tiesa. Rašydamas tiesą apie Smetoną, apie žemės pardavimą meluoja. Kas dėl Smetonos, gal jį noretumėt pagarbinti: “Amžina šlovė Pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai.”- dėkoja Lietuvos karininkai negryžę nuo Laptevų Jūros, Laisvės kovotojai negryžę iš miškų, ir visi negryžę iš Sibiro, kasyklų ir kalėjimų. O ypač stribai, komunistai ir kiti kolaborantai, gavę visišką valdžią be šūvio, ilgiems dešimtmečiams. O kas dėl žemės, tai ją parduoti lengva, nusiprkti gali būti neįmanoma. Žemės pardavėjus valdo vien tik pinigai ir jiems nusispjauti į Tautą ir Lietuvą. Žemės pardavėjams nusispjauti kad dėl tos žemės žuvo tūkstančiai patriotų.
Vyriausioji rinkimų komisija padarė viską, kad būtų atvertas kelias referendumui dėl žemės, kuriuo siekiama paneigti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir uždrausti lietuviams laisvai disponuoti nuosava žeme.
Jei būtumėte bent matęs procesą, tai taip neteigtumėte. VRK komisijoje iš 16, 8 pasisakė už referendumo stabdymą. Taip kad vos nebuvo pažeita konstitucija ir tik pirmininko sveiko proto dėka referendumo procesas vyksta toliau.
Siekiama ne paneigti Lietuvos stojimo į ES sutartį, o siekiama uždrausti pardavinėti žemę užsieniečiams. Disponuoti žmogus gali kaip ir iki tol. Gali ir nuomoti žemę užsieniečiams. Jis tik jos negali parduoti. Užsienietis tikrai nemokės 2x daugiau nei dabar esanti rinkos kaina, o jei ir norėtų tiek mokėti, negalėdamas jos nupirkti ne spekuliaciniais tikslais, o norėdamas uždirbti iš žemės dirbimo, mokės ir kur kas didesnę nuomos kainą, kuri teigiamai atsilieps lietuviams – pinigai plauks į šalį ir liks joje, o ne bus gautas vienkartinis efektas, kuris subliukštų jau po 10 metų. Taip kad spangsta kaip reikia.
Kelią atvėrė Molotovo – Rybentropo susitarimas…
Kur yra parašyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar Tautos referendumas atitinka Konstituciją?
“Ir pagaliau ar Europos Sąjunga yra tokia diktatūros valstybė, kad čia neįmanoma nei derėtis, nei ką nors reguliuoti, tiktai įstoti arba išstoti?
kaip ten bebūtų, aš manau, kad suverenas yra tauta. O ne Auštrevičius. O ką Auštrevičius? Jis sako, kad ES turi būti federalinė valstybė. Tai reiškia, kad Lietuvos valstybės atsisakome. Ar jis turi teisę už Tautą nuspręsti, ar mes tampame federacijos nare?..
Kol nėra panaikintas Konstitucijos 1-asis straipsnis, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė – kartoju: nepriklausoma – niekas negali atsisakyti nepriklausomybės ir paneigti suvereno, Tautos, kuri turi teisę nustatyti tvarką ir čia galiojančius įstatymus. O per juos – spręsti tokius klausimus, kaip kariuomenė, pinigai, žemės pardavimas, kiti. Suverenas yra Tauta.
Ir tegu nesidangsto, esą norime federacinės valstybės. Mes ne į tokią stojame. Stojome į demokratinę laisvą sąjungą, kur viskas sprendžiama visų valstybių susitarimu.
Ir dabar staiga nustatyti, kad Seimui taps privaloma skelbti referendumą, kai pasirašys 100 tūkstančių, išplėsti tiesioginę demokratiją – štai kas mūsų valdžios nomenklatūrai yra tikras SOS!..
Neturi Konstitucinis Teismas teisės spręsti tokį klausimą – ar referendumas atitinka Konstituciją. Neturi teisės!.. Nes Tauta gali visą Konstituciją naują priimti. Atsirado, vadinasi, dievas aukščiausiasis, sėdintis soste: Tauta balsuos taip, o jis pasakys – ne, Tauta neturi teisės.
Tai jūs man pasakykite, argi toks Konstitucinis Teismas neprilygtų Hitleriui, Stalinui ar dar kažkam?.
kažkaip rinkėjams nepaaiškinama arba specialiai nutylima, kad referendumą sublokavus su kitais rinkimais, galima už referendumą ir nebalsuoti, jeigu norima, kad referendumas neįvyktų, o balsuoti tik už rinkimus. Kas dėl straipsnio, tai jis teisingas. Ačiū autoriui.
Šlykštu skaityt. Man niekada Bačiulis nepatiko, atsimenu jo elgesį prieš 2003 m. referendumą – atrodė tarsi NUPIRKTAS, bet kaip rašo dabar.. šlykštu.. gal todėl, kad buvau jau primiršęs šio veikėjo stilių.
Teisingai, Ema! Nedalyvauti referendume! Jei bus sublokuota su rinkimais, atėjus balsuoti, paimti rinkimų (prezidento ar EP ) rinkėjo pažymėjimus (pasirašyti),o referendumo dalyvio – neimti ir nesirašti. Jei pasirašysite – skaitysitės dalyvavęs. Praėjusių savivaldybių metu taip buvo šmugeliuojama naudojantis rinkėjų neatidumu ar nesupratimu. Todėl ir(dalyvavusių?) rinkėjų skaičius viršijo 50%