Suomiai sekmadienį balsuoja visuotiniuose rinkimuose, vykstančiuose po kampanijos, per kurią žaibiškai iškilo dešiniosios pakraipos populistinė nacionalistų partija, tikriausiai smarkiai pakreipsianti šalies parlamentą dešinėn.

Rinkimų apylinkės šioje Šiaurės šalyje, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių, buvo atidarytos 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos dirbs iki 20 val., ir maždaug tuo pačiu metu turėtų pasirodyti pirmieji preliminarūs rezultatai.

Pastaruoju metu atliktos visuomenės apklausos rodo, kad nedidele persvara pirmauja Nacionalinė koalicija – konservatyvi proeuropinė mažesnioji kadenciją baigiančios centro dešiniųjų koalicijos partnerė.

Nuo jos nedaug atsilieka ir dėl antros vietos varžosi premjerės Mari Kiviniemi Centro partija ir opozicijoje esantys socialdemokratai (SDP).

Nors Nacionalinė koalicija viliasi paveržti premjero postą iš Centro partijos, Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris) mano, kad abi valdančiosios koalicijos partnerės ir opozicinė Suomijos socialdemokratų partija (SDP) turi apylyges galimybes užsitikrinti galimybę vadovauti vyriausybei.

“Situacija išties įdomi, nes nugalėtoju gali būti bet kas”, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP.

Viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatai antradienį buvo paskelbti didžiausiame šalies dienraštyje “Helsingin Sanomat”, parodė, kad Nacionalinės koalicijos partiją remia 20,2 proc. rinkėjų, opozicinę SDP – 18 proc., Centro partiją – 17,9 procento

Vis dėto didžiausias dėmesys skiriamas partijai, kuri nuo minėtų trijų atsilieka penkiais procentais ir turbūt liks ketvirtoje vietoje, antiimigracinei politinei jėgai “Tikrieji suomiai”.

Ši imigracijos klausimu skeptiška partija, kuri kategoriškai nepritaria Europos Sąjungos (ES) skiriamoms finansinėms pagalboms, per praėjusius rinkimus 2007 metais gavo 4,1 proc. balsų, o dabar staiga pretenduoja į beveik 20 proc. balsų, nors pati naujausia apklausa rodo, kad ji turėtų gauti 15,4 proc. balsų.

Nepriklausomai nuo to, ar šiai partijai, kurią lydi priekaištai dėl populizmo, ksenofobijos, pataikavimo rinkėjams ir nepatyrimo ir kuri 200 vietų parlamente turi tik šešis deputatus, pavyks patekti į naująją koalicinę vyriausybę, prognozuojami nauji “Tikrųjų suomių” parlamentarai tikriausiai smarkiai pakreips parlamentą dešinėn.

58 metų pardavėjas Hari Nordlingas (Haris Nordlingas), kuris remia Suomijos švedų mažumai atstovaujančią Švedų liaudies partiją, gal ir nesutinka su “Tikrųjų suomių” raginimu panaikinti privalomą švedų kalbos mokymą mokyklose, bet iš esmės remia jų poziciją dėl ES.

“Buvo labai svarbu balsuoti, nes mums čia reikia pokyčių ir mes jų tikimės”, – sakė jis žurnalistams netrukus po to, kai saulės nutviekstame Helsinkyje buvo atidarytos rinkimų apylinkės.

“Visa, ką mes čia turime, yra vis didesnės ir didesnės išlaidos. Mokame daugiau nei gauname (iš ES). Tos šalys … naudoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, kad padėtų kitiems žmonėms”, – pridūrė jis.

Žiniasklaida pranešė, kad išankstinis balsavimas sostinėje vyko “gyvai”, o stebėtojai prognozuoja, kad dėl triukšmo, kurį sukėlė “Tikrieji suomiai”, rinkėjų aktyvumas gerokai viršys 2007 metais buvusius 67,9 procento.

“Šie rinkimai bus laimėti ar pralaimėti priklausomai nuo rinkėjų aktyvumo”, – sakė Helsinkio universiteto politologas Janas Sundbergas, kuris prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas viršys 70 proc., nes “Tikrieji suomiai” grėsmę pagrindinėms partijoms kelia iš esmės mobilizuodami tuos žmones, kurie paprastai nebalsuoja.

“Be to, vyksta didelė kitų partijų šalininkų protesti akcija”, – pridūrė jis.

Nors partija ir jos lyderis Timo Soini (Timas Soinis) propaguoja kairuolišką socialinę ir ekonominę politiką, “Tikrųjų suomių” antieuropinė ir antiimigracinė retorika patraukė į jų pusę nemažai kraštutinių pažiūrų rinkėjų.

Vis dėlto nesitikima, kad ši partija taps naujos vyriausybės dalimi, nes pergalė prognozuojama proeuropietiškai Nacionalinei koalicijai, kurios lyderis, kadenciją baigiantis finansų ministras Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas) pabrėžė, jog Suomija Bendrijoje privalo “veikti atsakingai”, kad būtų išvengta euro zonos kracho.

Tuo tarpu SDP nuo “Tikrųjų suomių” nukentėjo labiausiai, nes nepatenkinta darbininkų klasė ėmė nuo jos nusisukti.

Bandydama sustabdyti rinkėjų netektis SDP performulavo savo retoriką, kad ji taptų panašesnė į “Tikrųjų suomių” kalbas, ir ėmė laikytis daug skeptiškesnės pozicijos dėl imigracijos ir atsargesnės ar net neaiškios pozicijos ES atžvilgiu.

Suomijoje jaučiamas griežtas nusistatymas prieš tai, kad ES teiktų finansinę pagalbą ekonominių sunkumų prislėgtoms euro zonos valstybėms.

Tai viena priežasčių, kodėl nemažai suomių, kurie šiaip veikiausiai neremtų “Tikrųjų suomių”, tapo šios partijos šalininkais, nors populistų nacionalistų populiarumą padidino ir Nacionalinės koalicijos partijos eurooptimizmas.

Augant suomių nepasitenkinimui dėl būtinybės gelbėti valstybes nares, kurios prastai tvarkė savo finansus, kol kas sunku pasakyti, ar Centro partija sutiks pritarti naujų paskolų suteikimui.

Kai Portugalija oficialiai paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, M.Kiviniemi atsisakė užimti konkrečią poziciją šiuo klausimu, kol ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepristatė viso gelbėjimo paketo, teigdama, jog nėra būtinybės priimti galutinį sprendimą, kol neįvyko rinkimai.

Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug vidurnaktį.