Lietuvos vyrai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, paskutinius litus daugeliu atvejų paliko banko sąskaitoje, o moterys skubėjo išleisti prekybos centruose. Vienodai su litais elgėsi tik vienos amžiaus grupės vyrai ir moterys: 50-54 m. šalies gyventojai, nepriklausomai nuo jų lyties,  artėjant sausio 15-ajai paskutinius litus išleido sumokėdami mokesčius.

Tokias tendencijas atskleidė sausio 12 -19 d. įgyvendintas projekto „Future of Lithuania” tyrimo etapas, kurio metu aiškintasi, kaip Lietuvos gyventojai atsisveikino su litu ir kaip jaučiasi atsiskaitydami eurais. Internetu apklausus 815 respondentų nuo 15 iki 59 m., paaiškėjo ir daugiau elgesio su pinigais skirtumų. Pavyzdžiui, keičiantis litams į eurus jautriausiai į aptarnavimo sulėtėjimą sureagavo jaunimas. „Aptarnavimo sulėtėjimu piktinasi net pusė 15-19 m. jaunuolių – jų supratimu, viskas vyko labai lėtai. Tačiau kitose amžiaus grupėse tokių nusiskundimų buvo kur kas mažiau, o dauguma tyrimo dalyvių prekybininkų darbui vis dėlto neturėjo priekaištų”, – tyrimo rezultatus komentuoja jį vykdančios kompanijos OMD verslo vystymo vadovė Ingrida Narauskaitė.

Ji atkreipia dėmesį į dar vieną įdomią tyrimo išvadą – paaiškėjo, kad, nepaisant įspūdžio, jog gyventojai prieš prisijungiant prie euro zonos itin nerimavo dėl galimo nesąžiningumo perskaičiuojant kainas, iš tiesų kas penktas Lietuvos gyventojas iš viso neatkreipia dėmesio, ar yra kokių nors kainų konvertavimo netikslumų. Tiesa, to nepasakysi apie mažųjų gyvenviečių gyventojus – čia beveik pusė jų (46,9 proc.) teigia susidūrę su klaidomis.

I.Narauskaitės nuomone, su litu atsisveikindami gyventojai elgėsi nostalgiškai: trys trečdaliai miesto gyventojų teigia pasilikę monetų atminimui – dalis jų papildė monetų kolekcijas, o kiti dar nespėjo sudaužyti savo kiaulių taupyklių.