Premjeras šneka daug, bet nesprendžia, iš keturiolikos ministrų – vienas jau atstatydintas, dviem tai gresia, trys dirba, o kiti aštuoni trypčioja.

Pirmą šimtą dienų Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė praleido laukdama darbo grupių saliamoniškų išvadų. Daugelis ekspertų, dar vis jausdami Andriaus Kubiliaus Vyriausybės naktinės mokesčių reformos ir premjero arogancijos padarinius, kartojo liaudies patarlę, kad gerai devynis kartus pamatuoti, o tik tada kirpti.
Tačiau koks Vyriausybės įdirbis po dviejų šimtų dienų – politologų vertinimu, turinčiu būti pačiu efektyviausiu laikotarpiu, nes naujai išrinkta valdžia dar turi didesnį rinkėjų pasitikėjimą įgyvendinti rinkimuose žadėtas permainas. Juo labiau tai tinka šiai Vyriausybei, nes antrą šių metų pusmetį jai teks koncentruotis į pirmininkavimą ES Tarybai, kitąmet darbus neabejotinai koreguos Prezidento rinkimai, po kurių Vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus – kiek formaliai, priklausys ir nuo rinkimų rezultatų. Be to, laiko atims ir partinės kovos dėl Europos Parlamento mandatų.
“Veido” žvilgsnis į Ministrų kabineto narių įdirbį efektyviausiu turėjusiu būti laikotarpiu ir prognozės ateičiai.

Apčiuopiamiausi darbai – V.Mazuronio
Daugiausia teigiamų atsiliepimų nusipelnė aplinkos ministras tvarkietis Valentinas Mazuronis. Ankstesnės Vyriausybės sužlugdyta daugiabučių renovavimo programa ima įgyti realius kontūrus – jau pradedami pirmi realūs darbai.
„Be to, V.Mazuronis pajudino ir teritorijų planavimo problemą. Jis supranta, kad čia stabdys verslui ir investicijoms, tad pats ėjo į Seimo komitetus, asmeniškai aiškino, kaip keisti situaciją. Matau labai aiškią ministro politinę valią išspręsti problemą“, – ministrą giria Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Komplimentų susilaukia ir socialdemokratas užsienio reikalų ministras, ilgametis diplomatas Linas Linkevičius. „Pirmininkavimas ES Tarybai parodys ministro gebėjimus, bet matau nuoširdžias jo pastangas judinti reikalus. L.Linkevičius nebijo imtis iniciatyvos, kas nėra lengva žinant komplikuotus tarpinstitucinius ryšius Lietuvoje. Tiesa, dvišaliuose santykiuose ypatingų proveržių kaip ir nėra, net ir su Lenkija išlieka šaltuko sąlygos. Pareiškimų dėl santykių su Lenkija ir Rusija buvo, bet pareiškimai – viena, o turinio nėra, bet gal dar nepasimatė“, – vertina Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, buvęs diplomatas Petras Auštrevičius.
„Šviesus, supranta, ką daro, neatrodo, kad būtų kieno nors nupirktas“, – vyraujančią nuomonę apie Lenkų rinkimų akcijos deleguotą energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių apibendrina ISM dėstytojas politologas dr. Vincentas Vobolevičius. Darbų atlikta daug: sustabdytas saulės jėgainių bumas, kuriuo buvo užprogramuotas elektros kainų augimas, imtasi biokuro, kogeneracinių elektrinių plėtros, juda elektros jungčių, kiti projektai. Tiesa, nemažai įdirbio visuose šiuose darbuose – dar ankstesniosios Vyriausybės.
Deja, per du šimtus dienų neatliktas svarbiausias darbas – neatsakyta į klausimą, ar statysime Visagino atominę jėgainę. Bet čia ministras – premjero neryžtingumo įkaitas: jei sprendimo teisė būtų J.Neverovičiaus rankose, nebūtume projekto partnerių pasipiktinimo ir pajuokos objektas – jis siūlė projektą tęsti, derantis su partneriais dėl jų didesnių investicinių įnašų ir bendros atsakomybės. Tačiau socialdemokratų frakcija manė kitaip. O premjeras neturi drąsos paskelbti galutinį sprendimą.
Panašioje situacijoje ir socialdemokratų finansų ministras Rimantas Šadžius: sprendimus priima kiti, o akmenys krenta ant jo. “Neramu, kas vyksta mokesčių srityje: sudaroma darbo grupė iš specialistų, paskui kažkas iš pasiūlymų paimama, kažkas ne, kiti koalicijos nariai vėl kažką siūlo. Seimo biudžeto ir finansų komitetas tai teikia, tai neteikia projektus. Nesolidžiai atrodo, nežinai, ką prognozuoti, o investicijoms tai labai negerai. Reikia stiprios rankos, kuri suvaldytų tuos procesus, o jos nėra”, – apgailestauja R.Skyrienė. Kad koalicijos partneriai reikštų skirtingą nuomonę, pasitaiko, bet kad įregistruotų skirtingus projektus prioritetiniais klausimais, to praėjusioje kadencijoje nėra buvę.
R.Šadžius, panašu, gali atsidurti ne tik tarp pozicijos ir opozicijos, ne tik tarp valdančiosios koalicijos partnerių, bet ir tarp pačių socdemų skirtingų nuomonių, ar reikia neišlaidauti siekiant euro 2015 m., ar “pirkti” partijos populiarumą populizmu.

Trys – skandalų epicentre
Nors ekspertai garantavo šiai Vyriausybei vienus apyramius metus, argumentuodami, kad per pusmetį susidirbti sunku, o antrą pusmetį pirmininkaus ES ir nei norės apsijuokti tarptautiniu mastu, nei turės laiko skandalams, socialdemokratų ūkio ministrė Birutė Vėsaitė krito taip ir nesulaukusi pirmininkavimo. Ūkio ministro postas – vienas karščiausių, iš jo krenta daugiausia ministrų, nes čia susikerta labai jau daug interesų ir sukasi dideli europiniai pinigai. Bet ir pati ministrė savo išsišokimais ir akivaizdžiomis klaidomis (pavyzdžiui, siūlydama Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas su landomis neskaidriems sandoriams) buvo gerokai įgrisusi net savo bendrapartiečiams. Bet ji, galima sakyti, pati save atleido iš darbo pasiskraidžiusi su Ūkio ministerija besiderančios privačios bendrovės verslo klasės lėktuvu.
Su nauju ministru Evaldu Gustu premjerui bus ramiau – atsargusis biurokratijos koridorių ekspertas moka aplenkti rifus, niekam neužkliūva, nederintų minčių neskelbia, skandalų nesukelia, bet nepasižymi ir inovatyviomis idėjomis.
Kadangi B.Vėsaitė neteko posto nelaukiant interpeliacijos, kuriai parašai jau buvo surinkti, šiame žanre debiutuos kitas skandalistas – sveikatos apsaugai vadovaujantis socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Bet hiperaktyvusis ministras džiaugiasi bet kokia tribūna – jis net pats pasirašė po intepeliacija, kad tik gautų papildomą progą pakalbėti. Beje, pats blogiausias ministro nuveiktas darbas ir yra kalbėjimas, nes Seime projekto sveikatos reformos klausimais – nė vieno, nors įkvėptas sveikatos apsaugos komunizmo vizijos ministras pasėjo sumaištį privačiose sveikatos įstaigose ir nerimą pacientų organizacijoms.
Dar vienas skandalų epicentre atsidūręs darbietis švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis – keistoku sąmojumi garsėjantis Kauno chirurgas mėgsta dalyvauti įvairiuose renginiuose užsienyje, bet esminę šių metų problemą dėl lietuvių kalbos egzamino nelietuviškose mokyklose paliko spręsti Lenkų rinkimų akcijos deleguotai viceministrei. Nors teismas pripažino, kad palengvinus egzaminą nacionalinių mažumų moksleiviams pažeistas konstitucinis asmenų lygybės principas, ministras dar ketina laukti egzaminų rezultatų ir tada svarstyti, kaip keisti egzaminų tvarką.