Politika
Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, komentuodamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio viešus pareiškimus dėl nacionalinio susitarimo įgyvendinimo energetikos srityje, pabrėžia, kad Vyriausybė įgyvendina nacionalinį susitarimą ir laikosi jame apibrėžtų nuostatų visais klausimais, tame tarpe ir energetikos. “Bronislovo Lubio priekaištai, kad nėra vykdomas nacionalinis susitarimas energetikos srityje, atvirai kalbant stebina, nes neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys”, – pabrėžė D.Matulionis.
Savo lygmenyje Vyriausybė yra priėmusi visus atitinkamus sprendimus, siekdama liberalizuoti elektros energijos rinką, skatindama konkurenciją gamtinių dujų srityje bei kurdama pagrindą efektyviai atsinaujinančios energetikos plėtrai.
D. Matulionis akcentuoja, kad papildomame protokole prie nacionalinio susitarimo išdėstytos asocijuotų verslo struktūrų pasiūlytos temos yra diskusinio pobūdžio, reikalaujančios tolesnių konsultacijų tarp Vyriausybės ir nacionalinių partnerių, todėl jos negali būti traktuojamos, kaip Vyriausybės įsipareigojimas. Dėl to buvo sutarta su socialiniais partneriais pasirašant nacionalinį susitarimą 2009 metų spalio mėnesį. Šiomis temomis vyko ir vyks diskusijos ieškant optimalių sprendimų visam Lietuvos ūkiui ir energijos vartotojams.
“Vyriausybė tvirtai laikosi nuostatos, kad energetikos srityje mums yra svarbiausias vartotojas bei šalies energetinis saugumas. Todėl darysime viską, siekdami didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti vartotojams kuo mažesnes energijos kainas”, – akcentavo Ministro pirmininko kancleris.
D. Matulionis taip pat pabrėžė, kad dėl efektyvios kogeneracijos Vyriausybė laikosi ir laikysis pozicijos, kad bus skatinama tik efektyvi kogeneracija iš atsinaujinančių išteklių. Tai visų pirma atitinka vartotojų ir Lietuvos energetinio saugumo interesus.
Lietuvoje beveik du dešimtmečius vyksta nuolatinė valdymo krizė, kuri ir yra pagrindinė visų kitų dabar išryškėjusių krizių – ekonominės, viešųjų finansų, socialinės, demografinės, pasitikėjimo valdžia ir pan. priežastis.
Laikas tai pripažinti ir keisti valstybės valdymo principus bei modelį. Po viena, nei viena organizacija to nepajėgs pakeisti.
Šiai dienai nėra vieningos nuomonės, nėra vieningos ūkio strategijos, bet yra interesai, politinių, ekonominių, finansinių grupių. Kas gali pasakyti kas laukia mūsų, kokį strateginį kelią pasirinkti ? Niekas negali pasakyti, nes dėl siaurų interesų visos pertvarkos virsta politikavimu ir “užkloto” tempimu į savą pusę. Ką daryti ? POLITINĖ SISTEMA. Štai kur giluminės visų problemų šaknys. Jeigu nepertvarkysime šalies politinę sistemą, valstybės valdymo principus bei modelį neadaptuosime prie šių dienų realijų, būsime nublokšti į Europos šalių patvorį. Taigi politinė reforma turi būti prioritetas. Todėl reikia analizuoti, ką galima padaryti su Prezidento institutu, ką galimą padaryti su atstovaujamos valdžios institutu- Seimu ? Ką galima padaryti su rinkimų įstatymu, ką reikia pakeisti politinių partijų įstatyme. Tik modernizavę politinę sistemą galima tikėtis atsistoti į modernių valstybių gretas. Darbas sunkus, ilgas ir pavojingas. Juk visos reformos yra nuosavybės pasikeitimas ir negarantuoja dabartiniam politiniam elitui vietos prie Prezidiumo stalo. Todėl tam pasipriešinimas būtų milžiniškas, bet kito kelio nėra.
Šiai dienai partijos monopolizavo Lietuvos valdymą, šalies valdymas priklauso keliom besikaitaliojančiom išskirtinėm partijų grupėm. Tokia yra partijų ideologija ir atstovaujamoji demokratija tarnaujanti neo –liberalizmo ideologijai ir tarnaujanti už parama stambiam kapitalui (OLIGARCHAM).
Demokratija – reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui.
Demokratija.eu