Naujosios Vyriausybės patvirtintas 2017 m. valstybės biudžeto projektas nuo spalį pateikto ir sudaryto jos pirmtakų beveik nesiskiria. Kuklesnė PVM surinkimo prognozė, daugiau dėmesio švietimo ir mokslo darbuotojams, tačiau biudžeto subalansavimas vis dar atidedamas ateičiai – toks biudžeto projekto variantas skinsis kelią Seime gruodžio 22 d.
Vyriausybės patvirtintas biudžeto deficitas sumažėjo 0,1 proc., jis sieks 0,7 proc. Struktūrinis deficitas taip pat mažės 0,1 proc., iki 1,2 proc. Tačiau, nors ir sumažinto, subalansuoto ar netgi perteklinio biudžeto galimybės nukeliamos į ateitį – bent 2019 metus. Tiesa, dar 2014 m. tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius tokią perspektyvą žadėjo būtent 2017-aisiais.
„Valstiečių“ Vyriausybės patvirtintas biudžetas drastiškai nesiskiria nuo pirminio varianto, kurį patvirtino Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas, tačiau kai kuriose srityse ryškesnių pokyčių vis dėlto yra.
Valdantieji 2017-aisiais planuoja baigti kompensuoti sumažintas pensijas, jų grąžinimui kitąmet reikės 87,3 mln. eurų, todėl patobulintame biudžeto projekte tam skirta papildomai 44,5 mln. eurų.
20,1 mln. eurų papildomai skirta švietimui ir mokslui: universitetai ir institutai tyrėjų atlyginimams padidinti papildomai gaus 3,1 mln. eurų, mokytojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti suplanuota 17 mln. eurų daugiau.
Valstiečių ir žaliųjų užmojai didinti alkoholio akcizus valstybės biudžeto projekte virsta 45 mln. eurų pajamomis. O štai 5 proc. PVM lengvata vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms pajamų iš PVM prognozę sumažino 12 mln. eurų.
Patobulintame įstatymo projekte 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, padidėjo 43 mln. eurų (iš viso 8,519 mlrd.), asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti padidėjo 10 mln. eurų (iš viso 9,070 mlrd.).
Taip pat planuojama kitąmet daugiau investuoti. Vyriausybės patvirtintame projekte Valstybės investicijų 2017–2019 m. programai įgyvendinti numatoma skirti 6,5 mln. eurų daugiau – 1,451 mlrd. eurų.
Patobulintame Valstybės investicijų 2017–2019 m. programos projekte kitų metų kapitalo investicijoms numatoma skirti 6,5 mln. eurų daugiau – iš viso 1,421 mlrd. eurų. Daugiausiai papildomų asignavimų siūloma skirti švietimo ir mokslo įstaigoms modernizuoti – 2,1 mln., valstybės sienos su Rusija saugumui stiprinti – 2 mln., Valstybės saugumo departamento investicijoms – 1,1 mln. eurų.
Vis dėlto daugiausiai lėšų valstybė investuos į transporto ir ryšių sektorių, kuriam, palyginti su 2016 m., planuojama skirti 68 mln. eurų daugiau, taip pat 44 mln. eurų daugiau turėtų gauti aplinkos apsauga, 25 mln. eurų daugiau nei šiemet numatyta skirti krašto apsaugai. Kitąmet labiausiai mažės sveikatos apsaugos finansavimas (16 mln. eurų mažiau nei 2016 m.).
Nemažos investicijos laukia ir kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų: Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksui Vilniuje rekonstruoti bus skirta 11,2 mln. eurų, dar 9 mln. eurų gaus kitame upės krante esantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
Švietimo įstaigų modernizavimo programos įgyvendinimas pareikalaus 12 mln. eurų, o Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių turto atnaujinimo programos įgyvendinimas kainuos 4,5 mln. eurų.
Po 2016 rinkimų situacija LR Seime iš esmės nepasikeitė – kairieji vėl turės valdančiąją daugumą. Vadinamieji „valstiečiai“ yra neaiškios sudėties, buvusių Seimo valdančiųjų kairiųjų partijų rinkėjų sukurtas pažadukų – gelbėtojų konglomeratas. Pavyzdžiui, šio ideologizuotų fanatikų konglomerato siūloma kiaušaląsčių technologija skatina emigraciją, nes Europa naudoja saugią embrionų technologiją. Gyventi ideologizuotų prietrankų valdomoje valstybėje yra nesaugu. R.Karbauskiui baimė turėtų būti įprastas dalykas. Didžiausia rizika buvo rusų mafijos panosėje posovietinėje Lietuvoje masiškai už dyką superkant žemės sklypus. Faktai – žemgrobis Karbauskis buvo už sutarties su ES suspendavimą, už draudimą žemę parduoti užsieniečiams. Matomai už šias „paslaugas“ mafija galėjo leisti, („toleravo“) R.Karbauskiui už dyką masiškai supirkinėti žemės sklypus. Tikėtina, kad dėl rizikos grobiant žemės sklypus, Karbauskio šeima atsidūrė Ispanijoje, kur jis bet kada, esant reikalui, suspėtų ir pats pasprukti.