Vyriausybė, siekdama liberalizuoti darbo santykius, siūlo įvesti suminę darbo laiko apskaitą bei leisti darbdaviui jo valia atleisti darbuotoją, jam išmokant didesnę kompensaciją, liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas.

Darbo lankstumo klausimus trečiadienį premjeras Andrius Kubilius Vyriausybėje aptarė su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais.

“Man atrodo, kad artėjame prie labai konstruktyvių sprendimų, kurie yra labai svarbūs rūpinantis geresnėmis galimybėmis kurti darbo vietas, ir tai liečia darbo santykius”, – trečiadienį po susitikimo su socialiniais partneriais žurnalistams sakė A.Kubilius.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis teigė, jog Darbo kodekse siūloma įvesti suminę darbo laiko apskaitą – ne daugiau kaip 48 darbo valandų per savaitę kartu su viršvalandžiais, tačiau darbo diena negalėtų būti ilgesnė kaip 12 valandų.

“Tai reiškia, kad vieną dieną, priklausomai nuo gamybos proceso, darbas vyktų 6 valandas, kitą dieną – 8. Ši nuolaida yra padaryta. Visi sutarė, kad tai yra svarbu”, – dėstė D.Matulionis.

Pasak kanclerio, taip pat numatoma sudaryti galimybę darbuotoją atleisti darbdavio valia, tačiau būtų draudžiamas diskriminacinis atleidimas.

“Kitaip tariant, žmogus gali būti atleistas ir rytoj, bet jam turi būti mokama dviguba išeitinė (kompensacija – BNS)”, – kalbėjo D.Matulionis.

“Mes galvojame, kad dviguba išeitinė kompensacija sunkmečiu yra pakankama kompensacija atleidimo atveju. Darbdavys darbuotoją gali atleisti be didelių problemų”, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Anot D.Matulionio, taip pat ketinama liberalizuoti streikų skelbimo sąlygas, tačiau, pasak A.Černiausko, tam šiuo metu priešinasi darbdaviai.

Pasak D.Matulionio, šie pakeitimai Darbo kodekse galėtų būti priimti jau Seimo pavasario sesijoje.