Vyriausybė trečiadienį pritarė darbo santykių liberalizavimui ir siūlo Seimui įteisinti pakeitimus. Vyriausybė siūlo taikyti lankstesnį darbo dienos laiko reguliavimą, įteisinti nuotolinį darbą, atsisakyti draudimo dirbti viršvalandžius, suteikti darbuotojams galimybę sustabdyti darbdavio nevykdomus įsipareigojimus, išmokėti dvigubą kompensaciją be išankstinio įspėjimo atleidžiamiems darbuotojams.

Ministro pirmininko tarnyba pranešė, kad Darbo kodekse siūloma leisti plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir nustatyti maksimalią 48 valandų darbo savaitę ir 12 valandų darbo dieną (pamainą) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Projekte atsisakoma nuostatos, draudžiančios dirbti viršvalandžius.

Numatomi išimtiniai atvejai, kai darbdavys galės skirti dirbti viršvalandinius darbus, o kitais atvejais bus leidžiama juos organizuoti tik darbuotojui raštiškai sutikus, tačiau ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus.

Taip pat siūloma įteisinti galimybę laikinai, ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose, tačiau tokių sutarčių skaičius negalės viršyti 50 proc. visų darbo vietų skaičiaus.

Be to, darbdavys galės atleisti darbuotoją netaikant išankstinio įspėjimo termino, tačiau privalės išmokėti jam dvigubo dydžio išmoką. Ši nuostata būtų taikoma laikinai – dvejus metus.

Darbo kodekso pataisose numatytas ir darbo sutarties vykdymo sustabdymas, kai darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Numatoma įteisinti šakinių streikų skelbimą profesinių sąjungų organizacijos įstatuose nustatyta tvarka.

Vyriausybė taip pat siūlo Seimui reglamentuoti nuotolinį darbą – naudodami informacines technologijas darbuotojai galės dirbti namuose arba kitose jiems priimtinose vietose.