Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad 2009 metų pradžioje Vyriausybė buvo priversta skolintis neviešai dėl ypatingos padėties. Seime atsakydama į Valstybės kontrolės priekaištus, kad toks skolinimosi būdas buvo nereglamentuotas, ministrė teisinosi, kad daugiau jis nebenaudojamas.

“Nei poreikio skolintis tokiu būdu, nei paklausos išleistoms priemonėms nebuvo įmanoma suplanuoti iš anksto”, – teigė finansų ministrė.

I.Šimonytė aiškino, kad neviešai buvo skolintasi tik praėjusių metų pradžioje. Toks skolinimosi būdas buvo taikomas todėl, kad buvo susiklosčiusi ypatinga situacija – 2008 metų pabaigoje prasidėjus globaliai ekonomikos krizei, tarptautinės finansų rinkos užsidarė – tai reiškia, užsienio rinkose nebuvo galimybės pasiskolinti leidžiant euroobligacijų emisijas.

Pasak jos, neviešas skolinimosi būdas šiuo metu nebenaudojamas.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė konstatavo, kad 2009 metais Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo leidžiami neviešai, nors šitaip pasiskolinti nebuvo iš anksto suplanuota, be to, toks išleidimas iki šiol nėra reglamentuotas.

“2009 metais Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleisti neviešu būdu, sudarė didžiausią (56 proc.) dalį skolinimosi vidaus rinkoje, tačiau skolintis tokiu būdu nebuvo numatyta nei Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje, nei sudarant metinę 2009 metų skolinimosi programą”, – sakė G.Švedienė.

Seimui pateikta vertinti Valstybės kontrolės parengta išvada dėl 2009 metų valstybės biudžeto įvykdymo. Dvi savaites Valstybės kontrolės ataskaitą analizuos Seimo komitetai, vėliau svarstymas bus tęsiamas plenariniuose posėdžiuose.

Įvertinusi 55 iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų ir įstaigų bei savivaldybių finansinę veiklą, tik dėl ketvirtadalio audituotų valstybės biudžeto asignavimų Valstybės kontrolė neturėjo reikšmingų pastabų. 2009 metais deficitinio valstybės biudžeto pajamos siekė 20,709 mlrd. litų, o išlaidos – 24,593 mlrd. litų.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Prie Finansų ministerijos vairo stojus Algirdui Šemetai, valstybė ėmė skolintis iš šalies komercinių bankų ne konkurso būdu, nors įstatymai to neleidžia. Tai pareiškė Valstybės kontrolė (VK).

Kontrolierių teigimu, tikėtina, kad dėl to valstybė mokėjo per dideles palūkanas ir pabloginto sąlygas kitiems paskolų gavėjams.

VK pažymi, kad visi neviešo skolinimosi sandoriai, išskyrus vieną, buvo sudaryti didesnėmis palūkanomis nei vieši. Ir viešu, ir neviešu būdu skolino tie patys bankai, todėl jie buvo suinteresuoti nebedalyvauti viešuose aukcionuose ir neskolinti pigiau, tvirtina VK.

Kontrolieriai taip pat priekaištauja, kad Finansų ministerija investuotojus apie neviešą skolinimą informuodavo itin nenoriai ir šykščiai.

„Nė vienas oficialus šaltinis nepateikė detalios informacijos apie neviešus vertybinių popierių išleidimus. Tai klaidina vartotojus”, – pareiškė kontrolieriai.

„Buvo naudojamasi iš anksto neplanuota galimybe skolintis kitomis sąlygomis nei aukcionuose.

Jeigu ja nebūtų buvę pasinaudota, jau 2009-ųjų pradžioje valstybė būtų negalėjusi mokėti pensijų, socialinių išmokų, atlyginimų pedagogams, medikams”, – rašoma Finansų ministerijos komentare.

Esą 2009 metų pradžioje aukcionuose buvo pateikti pageidavimai gauti ir 13 proc. viršijančias palūkanas. O vieno aukciono metu valstybei siūlyta skolinti ir už 16 proc.

Valstybės kontrolė ir ministerija nesutaria, ar pastaroji išvis turėjo teisę skolintis neviešai.

Kontrolieriai savo ataskaitoje taip pat pažymi, kad apskaičiuodama valstybės skolą Finansų ministerija suklydo daugiau kaip šimtu milijonų litų. Tiesa, skola ne sumažinta, o padidinta 123,08 mln. litų.

VK nuomone, Finansų ministerija neteisingai priskaičiavo, kad kylant dolerio kursui didėjo paskolos doleriais vertė. Valstybės paskolos specialiomis priemonėmis yra apsaugotos nuo šio kurso svyravimo.

Be to, valstybė esą prarado ne mažiau kaip 400 tūkst. litų palūkanų, nes ištisą mėnesį užtruko konvertuoti pernai pasiskolintus 1,5 mlrd. JAV dolerių į litus.

Tiek užtruko, kol valstybė sutarė su bankais apsidrausti nuo rizikos, kad kis JAV dolerio ir euro santykis.

Doleriai, už kuriuos jau buvo skaičiuojamos palūkanos, nenaudojami gulėjo Lietuvos banko einamojoje sąskaitoje. Už tai nebuvo mokamos palūkanos.

Marius Dubnikovas

Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas

„Praėję metai buvo ekstremalių išbandymų metai. Valstybei kritiškai reikėjo pasiskolinti, o skolintojų trūko, buvo abejojama net ir didesnių valstybių galimybėmis skolas sugrąžinti.

Ne visada sprendimai buvo patys geriausi, bet tuo metu visos priemonės buvo tinkamos. Manau, Finansų ministerijos priemonės buvo naudojamos tiek tinkamai, kiek tuo metu leido situacija.”

„Respublika“ rašo:

„Lietuvos valdžios institucijos su valstybės pinigais elgiasi nusikalstamai. Iš pasaulio bankų skolinasi su 8 proc. ir didesnėmis palūkanomis, tuos pinigus laiko komerciniuose bankuose, o gauna perpus mažesnes palūkanas arba net primoka už valstybinių indėlių laikymą. Negana to, dar paaiškėjo, kad Vyriausybė skolinasi daugiau milijardų, nei reikia biudžeto deficito skylėms užkišti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius pasibaisėjęs, kad valdžios institucijos biudžeto pinigais taškosi kaip savais ir drįsta neteikti informacijos net valstybės auditoriams.

“Nebuvo pateikti visi teisės aktų nustatyti biudžeto vykdymo rodikliai, nėra iždo sąskaitų likučių komerciniuose bankuose, nepateikta visa informacija apie valstybės investicijas. Tai yra pinigai, skirti ekonomikai plėtoti. Ar tos lėšos panaudotos nesėkmingai, ar jų panaudojimas buvo labai žemas – neaišku kodėl, bet ta medžiaga Valstybės kontrolei nebuvo pateikta”, – spėliojo A.Butkevičius.

Jis negailėjo kritikos Vyriausybei, kad brangiai skolinosi, o tuo tarpu iš 141,3 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų buvo panaudota vos 10 mln. litų.

“Kai mažėja atlyginimai, karpomos žmonių pensijos, komercinių bankų sąskaitose guli milijardai nepanaudotų valstybės lėšų, kurias reikėjo skirti ekonomikai gaivinti, darbo vietoms išsaugoti ir naujoms sukurti”, – sakė A.Butkevičius. Anot jo, tendencingai atrodo ir tai, kad auditoriams nebuvo pateikti duomenys apie 1,4 mlrd. litų skolintų lėšų, kurios yra investuotos komerciniuose bankuose.

Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį ir į tarptautinėms kredito reitingų agentūroms mokamus mokesčius. 2009 m. keturioms agentūroms sumokėta apie 4 mln. litų, tačiau vienai iš jų – “Standard&Poor’s” – mokama net keletą kartų daugiau nei likusioms agentūroms.

Auditorių nuomone, skolinimosi poreikis turi būti prognozuojamas taip, kad užtikrintų efektyvų valstybės piniginių išteklių valdymą. Tačiau pernai Vyriausybė skolinosi net ir tada, kai tokios būtinybės nebuvo.

Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad 2009 m. atskirais mėnesiais valstybės piniginių išteklių likutis svyravo nuo 8 mln. litų net iki 5,5 mlrd. litų (spalio mėn.).

Laikinai laisvos lėšos investuojamos į terminuotus indėlius ir Vyriausybės vertybinius popierius, tačiau skolinių įsipareigojimų valdymo išlaidos smarkiai viršija iš investavimo gautas pajamas. Mat skolinamasi vidutiniškai už 8 proc. metinių palūkanų, o už laikinai laisvas lėšas, investuotas į terminuotus indėlius, mokamos palūkanos nesiekia nė 4 proc. litais ir 0,5 proc. eurais.

“Vyriausybė vis kartoja, kad reikia taupyti, reikia skolintis, o vien praeitų metų gruodžio 31 d. į terminuotus indėlius komerciniuose bankuose buvo įvairiais laikotarpiais investuota 842 mln. litų valstybės lėšų, – sakė A.Butkevičius. – Pasižiūrėjau, kokia situacija šiandien – rugsėjo 1 d. terminuoti indėliai sudarė net 3,3 mlrd. litų. Bet gali būti ir atskiri pinigai einamosiose sąskaitose, tik, kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, asignavimų valdytojai šios informacijos kažkodėl nepateikė”.

Valstybės kontrolė įdomius faktus paskelbė ir apie Gedimino Kazlausko vadovaujamos Aplinkos ministerijos vykdomą daugiabučių namų atnaujinimo programą. Jos nepavyks laiku įgyvendinti. Ji dar net nepradėta vykdyti, nors pinigai seniausiai yra.

Valstybės kontrolės 2-ojo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas kalbėdamas su “Respublika” pripažino, kad neskaičiavo, kiek mūsų visų lėšų ministras G.Kazlauskas užsienio bankui atidavė šiais metais – gal už indėlio tvarkymą sumokėta jau per dešimt milijonų litų?

“Aš tik žinau, kad Aplinkos ministerija dar šiemet bankui pagal sutartį privalo pervesti apie 200 mln. litų”, – “Respublikai” sakė M.Milčiūnas.

Valstybės auditorių teigimu, iki šių metų vidurio buvo tik šeši daugiabučių renovacijos projektai, kuriems galima suteikti paramą iš Kontroliuojančiojo fondo lėšų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, paprašytas įvertinti tokį koalicijos partnerio ministro G.Kazlausko neūkiškumą, iš pradžių sutriko.

“Čia kažkas ne taip. Gal skaičiai neteisingi? Jei iš tikrųjų taip, reikia aiškintis, kaip bankas pasirinktas, ar buvo tartasi su kitais bankais, ar buvo skelbiamas konkursas. Nenorėčiau sakyti, kad tai korupcija, bet aiškintis pagrindo yra”, – J.Razma nesiryžo išsakyti nuomonės, kas – politikai ar teisėsaugos institucijos – turėtų tirti tokį ministro G.Kazlausko švaistūnišką elgesį.

Loreta GRAUŽINIENĖ, Seimo Audito komiteto pirmininkė:

Ir dideliu verslininku nereikia būti, kad sugebėtum suskaičiuoti – į banką įdėti pinigai turi duoti naudą, o ne nuostolį. Šio atvejo, kai Aplinkos ministerija vien per tris praėjusių metų mėnesius “praganė” per du milijonus litų, nedrįsčiau pavadinti aplaidumu. Tai jau nusikaltimas, kurį tirti privalėtų atitinkamos institucijos. Juk tai ne asmeniniai ministro G.Kazlausko, o mūsų visų pinigai. Kita vertus, šie į banką padėti milijonai yra gyvybiškai reikalingi finansavimo šaltinių neturinčiam Lietuvos verslui.

Iki šiol vis galvojau, gal vienas ar kitas ministras nesuvokia ekonomikos dėsnių, gal jam paprasčiausiai nesiseka. Šiuo ministro G.Kazlausko atveju darau prielaidą, kad tai sąmoningas veiksmas. O kam jis naudingas, reikia giliau patyrinėti. Nepagavau už rankos, bet galima daryti prielaidą, kad kai kas iš to turi finansinės naudos. Juo labiau kad renovacijai įšaldytą pusę milijono litų ruošiamasi papildyti dar keliais šimtais milijonų.

Andrius MAZURONIS, Seimo Audito komiteto narys:

Dabartinė Vyriausybė jau ne pirmą kartą savo sprendimais demonstruoja ypatingą palankumą komerciniams bankams. Tai buvo akivaizdu ir svarstant Aukštojo mokslo įstatymą, ir kitus, kurie prisidėjo gelbėjant nuo krizės bankus, bet ne Lietuvos žmones.

Valstybės kontrolė jau pernai svarstant biudžeto vykdymo apyskaitą konstatavo, kad valstybės skolinimosi politika vykdoma netikslingai ir nelogiškai. Šįmet išvados pasikartoja. O Vyriausybė dar daugiau skolinosi vidaus rinkoje, kas, kaip teigia auditoriai, naudingiausia šalyje veikiantiems skandinaviškiems komerciniams bankams.

Tai, kas vykdoma valstybėje su skolinimosi politika, yra netoleruotina. Bet kad padėtis keistųsi, reikia politinės valios. Dabar politinę valią demonstruoja tie, kas turi didesnį kiekį mygtukų Seime, ir tam tikrų grupių interesai nusveria prieš naudą visai valstybei ir jos žmonėms.

„Vilniaus diena“ praneša:

Vyriausybė sulaukė kritikos, kad milijardus laisvų pinigų laikydama kaip terminuotuosius indėlius, tuo pačiu metu brangiai skolinasi užsienyje. Tačiau ekspertai tikina, kad rizika gali kainuoti dar brangiau.

Sausio 1-ąją valstybė turėjo 3,3 mlrd. litų laisvų lėšų, iš jų 1,4 mlrd. litų laikė komercinių Lietuvos ir užsienio bankų terminuotuose indėliuose. Tačiau net turėdama tiek lėšų sąskaitose, šalis skolinosi ir vidaus, ir užsienio rinkose. Pavyzdžiui, vasario mėnesį dešimčiai metų pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų) su 7,625 proc. metinių palūkanų.

Tokią situaciją valstybėje būtų galima palyginti su gyventoju, kuris neturėdamas nė lito kišenėje yra priverstas kreiptis į greitųjų kreditų įmonę. Kreditą toks žmogus gautų, tačiau jo kaina būtų didžiulė.

Buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius, dabar Ukrainos VAB banko valdybos pirmininko pavaduotojas Lukas Tursa sakė, kad praktika, kai valstybė turi laisvų lėšų, jas investuoja ir tuo pačiu metu skolinasi, yra įprasta.

“Žmonės, kurie dirba Finansų ministerijoje, mato ne tik dieną ar dvi, savaitę į priekį, o pinigų poreikį po mėnesio ar dviejų. Atrodo, štai – sąskaitoje 3 mlrd., o po dviejų savaičių pasiskolino dar du. Klausimas – kodėl? Todėl, kad po mėnesio reikės grąžinti 5 mlrd.”, – dėstė pašnekovas.

Anot jo, valstybė turi skolintis deficitui padengti ir ankstesnėms paskoloms grąžinti. “Kitų valstybės išlaidų atveju dar galima atidėti atsiskaitymus, o laiku negrąžinus paskolų būtų kur kas rimtesni padariniai. Todėl valstybė, siekdama apsidrausti nuo tokios rizikos, skolinasi iš anksto”, – aiškino L.Tursa.

Pasak jo, būtų idealu pasiskolinti prieš dieną iki didesnio mokėjimo. Tačiau kyla rizika, kad tuo metu pasiskolinti gali būti neįmanoma dėl pasikeitusios padėties rinkoje arba paskola bus labai brangi.

“Todėl skolinamasi anksčiau. Kitas dalykas, kadangi mūsų kapitalo rinka negali visiškai patenkinti Vyriausybės skolinimosi poreikio, tenka eiti į tarptautines rinkas. Todėl tenka imti skolon didesnes sumas, nes skolintis nedaug būtų brangiau”, – apie tai, kad ne visuomet galime rinktis ir skolintis tik tiek, kiek reikia tuo metu, kalbėjo pašnekovas.

Anot ministerijos, investuojant lėšas į terminuotuosius indėlius Lietuvos ir užsienio komerciniuose bankuose, siekiama ne sukurti pridėtinę vertę, o gauti didesnę grąža nei investuojant į terminuotuosius indėlius Lietuvos banke. Laisvos valstybės lėšos investuojamos skirtinguose bankuose, kaip 1–3 mėnesių terminuotieji indėliai, nevienodo dydžio sumomis.

“Pasiskolintos ar į iždą surinktos lėšos, kol jos laikinai nenaudojamos, nėra joks perteklius, jos laikomos tol, kol iš jų turi būti apmokėtos išlaidų sąskaitos. Specialistai mato būsimas išlaidas ir atsižvelgdami į tai planuoja lėšų poreikį ir laisvų valstybės lėšų investavimo terminuotuosiuose indėliuose trukmę”, – aiškina ministerijos pareigūnai.

Kad indėlių ir paskolų palūkanos nepalyginami dalykai, sutinka ir L.Tursa. “Pasiskoliname brangiau, o į bankus dedame mažesnėmis palūkanomis. Gauname neigiamą maržą. Tačiau apsidraudžiame, kad laiku turėsime pinigų vieniems ar kitiems įsipareigojimams įvykdyti”, – aiškino vienas Ukrainos banko VAB vadovų.

Kitas klausimas, kaip valdomos valstybės lėšos. “Jei bankas gautus indėlius investuotų į aktyvus, kurie neštų mažesnę grąžą nei indėlių palūkanos, jis patirtų nuostolius ir gal net bankrutuotų. Todėl bankai prisiima didesnę riziką ir išplečia priemonių sąrašą bei gauna didesnę grąžą. Tą patį galėtų daryti ir valstybė, ir tai daroma kitose šalyse”, – kalbėjo L.Tursa ir pripažino, kad Lietuvoje valstybės lėšų valdymas galėtų būti efektyvesnis.