Baigiantis kariuomenės turimų sraigtasparnių naudojimo laikui, Lietuvoje svarstoma, kas turėtų pirkti naujų orlaivių – Vidaus reikalų ministerija (VRM) ar Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Antradienį Vyriausybės rūmuose surengtas pasitarimas, kuri institucija turėtų pirkti naujus gelbėjimo ir paieškos darbams jūroje skirtus sraigtasparnius.

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės teigimu, krašto apsauga nuo 1992 metų atlieka gelbėjimo ir paieškos funkciją. 1999 metais įsigytų rusiškų sraigtasparnių naudojimo laikas baigiasi 2016 metais.

R.Juknevičienės teigimu, dabar perimti gelbėjimo ir paieškos funkciją pasisiūlė perimti VRM, siūlydama tris naujus sraigtasparnius, atlikti gelbėjimą ir paiešką jūroje, pirkti už Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Tačiau, pasak ministrės, krašto apsaugai sraigtasparnių reikia ir kitoms funkcijoms vykdyti.

“Norint kad čia veiktų NATO oro policijos misija, būtina sąlyga – kad būtų gelbėjimas ir paieška, ir atliekama būtent atliekamas karinių pajėgų. Taip pat yra kariuomenės poreikiai – pratybos, karių gabenimas. Tie sraigtasparniai atlieka daug funkcijų, ir mes galime išnaudoti labai efektyviai”, – dėstė R.Juknevičienė.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, antradienį kalbėdamas su žurnalistams, pabrėžė, kad KAM negali pirkti orlaivių iš ES lėšų.

“Vidaus reikalų sistemoje pasieniečiai irgi turi sraigtasparnių, kurie realiai atlieka gelbėjimo funkcijas sausumoje. Kad galėtų atlikti gelbėjimo funkcijas jūroje, kaip daro estai, reikėtų papildomai trijų sraigtasparnių, kuriuos mes galėtume pirkti iš ES lėšų. Tuo metu kariškiams tai problematiška”, – aiškino R.Palaitis.

Tuo metu R.Juknevičienė tvirtino, jog krašto apsauga bet kuriuo atvejų turėtų pirktų savo orlaivių.

“Jeigu pirktų VRM, turėtume dvigubai leisti pinigus. Krašto apsauga vis tiek turės turėti tą funkciją oro policijai aptarnauti ir savo reikmėms. Krašto apsaugos neįsivaizduoju be sraigtasparnių”, – teigė krašto apsaugos ministrė.

Anot jos, kariuomenė ir toliau gali vykdyti gelbėjo ir paieškos funkciją drauge su VRM. Su Finansų ministerija aiškinamasi, ar už ES lėšas būtų įmanoma VRM pirkti šią funkciją iš karių.

Abiejų ministrų duomenimis, vienas dvimotoris sraigtasparnis kainuotų apie 50 mln. litų. Trims sraigtasparniams reikia 150 mln. litų.

R.Juknevičienės teigimu, trys orlaiviai patenkintų tik minimalų poreikį. Mat du sraigtasparniai privalo budėti Nemirsetoje ir Kaune, o vienas paprastai nuolat būna taisomas.

Dėl sraigtasparnių pirkimo reikia apsispręsti ilgai nedelsiant, nes, anot R.Juknevičienės, įsigijimo procedūros užtrunka mažiausiai trejus metus.

Krašto apsaugos ministrė teigė, kad remontuoti dabar naudojamus rusiškus sraigtasparnius Mi-8 neracionalu. Tektų investuoti daug lėšų, o orlaiviai galėtų skraidyti vos keletą metų.