Diena, kai Vyriausybė turi paskelbti, ar Lietuva lieka atominės energetikos valstybė, vis nukeliama, o tuo metu Vyriausybės ir Seimo koridoriais zuja ir su aukštais šalies pareigūnais susitikinėja Rusijos energetikai bei jų interesų Lietuvoje lobistai.

Jau prasidėjo kovas – kaip Naujųjų metų išvakarėse mums žadėjo naujasis premjeras Algirdas Butkevičius, laikas, kai bus aišku, ar Lietuva lieka atominės energetikos valstybė, ar deda tašką septynerius metus plėtotame Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte. Aiškumo nėra.

Terminas pratęstas dvigubai

Regis, du mėnesiai naujajam Vyriausybės vadovui atrodė pakankamai ilgas laikas, per kurį bus galima kažką nuspręsti. Nors išmanantieji, kas yra valstybės energetikos strategija, kurią peržiūrėti ir perrašyti žadėjo socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė, iš karto sakė, kad du mėnesiai – nerealus terminas. Netrukus tas terminas pratęstas dvigubai, nes, kaip sako A.Butkevičius, „skubių sprendimų nepriiminėsime”.
Bet Lietuvos regioniniai partneriai VAE projekte nebenori laukti. Tiek Latvijos, tiek Estijos vadovų lūpomis įgarsintas primygtinis raginimas Lietuvai kuo greičiau duoti atsakymą. Prieš savaitę Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, paklaustas apie dalyvavimą VAE projekte, rėžė: „Prieš septynerius metus susitikę Trakuose susitarėme imtis šio projekto. Kas pasikeitė per tą laiką? Galima sakyti, niekas nepasikeitė. Septynerius metus girdėjome, kaip svarbu priimti vieną ar kitą įstatymą. Ir laukėme. Staiga vieną dieną pasakoma: “Mes to jau nebenorime.” Estijai toks sprendimas reiškia viską, ko nepadarėme, nes planavome turėti atominę jėgainę. Galėjome imtis savo energetinių projektų.”
Ar galimas Lietuvos Vyriausybės teigiamas apsisprendimas pakeistų Estijos nuomonę, prezidentas T.H.Ilvesas nesiėmė spręsti – pasak jo, tai klausimas Estijos įmonėms.
Pasakymas neatsitiktinis. Ilgai prie VAE projekto dirbę žmonės teigia, kad didžiausias stabdys visą laiką buvęs koncerno “Eessti Energija” vadovas Sandoras Liive. Pretenzijos Lietuvai, išsakytos Estijos prezidento lūpomis, tik dūmų uždanga, kuria siekiama pridengti šio koncerno norą trauktis iš VAE projekto, kartu visą kaltę už žlugdymą suverčiant Lietuvai.
Gali būti, kad tai tiesa. Tačiau negalima paneigti fakto, kad būtent dabartinė Lietuvos Vyriausybė savo blaškymusi įdavė estams į rankas argumentą. VAE projektas stovi nuo rugpjūčio, kai socialdemokratai ir kitos opozicinės partijos prisijungė prie referendumo prieš Visagino atominės statybą, o vėliau, po Seimo rinkimų, A.Butkevičius be perstojo skelbė prieštaringus pareiškimus: vieną dieną jis už atominę, kitą dieną – prieš atominę, ryte už derybas su „Hitachi”, vakare – už kokį kitokį reaktorių.
Ką tokiomis aplinkybėmis apie Lietuvą, jos politikų solidumą ir strateginių projektų tęstinumą turėjo galvoti latviai, estai ir lenkai, kurie, beje, iki šiol nėra pasakę „ne” dalyvavimui VAE projekte? O ką turi jie galvoti dabar, kai per du mėnesius išgirdo keturis terminus, iki kada Lietuva turi apsispręsti dėl atominės energetikos? Galime kiek norime badyti pirštais į veidmainius estų politikus ir energetikus, bet kalti, jei kas, liksime patys.

“Rosatom” ir “Inter RAO” desantas

Kita vertus, ne viskas su atomine strategija taip blogai, kaip yra, pavyzdžiui, su Klaipėdos suskystintų dujų terminalo statyba, kuri žlugdoma per Viešųjų pirkimų tarnybą, palaiminus Birutės Vėsaitės vadovaujamai Ūkio ministerijai.
Tačiau galimybė kaip nors daryti įtaką tiek Visagino AE, tiek energetikai apskritai iš B.Vėsaitės buvo atimta. Pirmiausia ji gavo vadovauti ne Energetikos, kaip ruošėsi, bet Ūkio ministerijai. Iš pradžių šiai ministerijai pavaldi buvo Visagino AE, savo ruožtu valdanti pagrindinių Lietuvos energetikos bendrovių akcijas. Bet vos tik kojas ministerijoje apšilusi B.Vėsaitė pabandė nušalinti VAE valdybą ir paskirti jos vadovu buvusį „Lietuvos energijos” direktorių Rymantą Juozaitį, apie kurio glaudžius ryšius su Rusijos energetikais pasakojamos legendos, kilo skandalas. Ministrės pasirašytas potvarkis buvo paskelbtas negaliojančiu, Vyriausybė nedelsiant parengė nutarimą, pagal kurį Ūkio ministerijos valdomos VAE akcijos perduodamos Finansų ministerijai. Nerišlių B.Vėsaitės protestų, esą ji mananti, kad Ūkio ministerija, valdydama VAE akcijas, galėtų geriau pasirūpinti VAE, valdančios kontrolinius AB „Lietuvos energija” ir AB “Lesto” akcijų paketus, veikla, niekas net neketino klausytis: Vasario 15-ąją Visagino atominės elektrinės bendrovė perėjo Finansų ministerijos žinion.
Atvirai už „Rosatom” interesus agitavusios B.Vėsaitės nušalinimas nuo atominio projekto vyko kaip tik tuo metu, kai po Vilnių blaškėsi aukštų Rusijos energetikų, vadovaujamų „Inter RAO JES” valdybos pirmininko Boriso Kovalčiuko ir „Rusatom Overseas” viceprezidento Aleksandro Mertenio, atsakingo už atominių elektrinių statybą Rytų Europoje, delegacija. Rusijos energetikai bandė patekti pas Vyriausybės pareigūnus, galinčius priimti sprendimus energetikos klausimais, bet atsitrenkdavo į uždarytas duris. Nors patys rusai yra teigę, kad į Vilnių atvyko Energetikos ministerijos kvietimu, ministro Jaroslavo Neverovičiaus vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė „Veidui” kategoriškai šitai paneigė. Pasak jos, jokio kvietimo nebuvo, ir nei ministras, nei kas iš ministerijos vadovų su rusais nesusitiko.
Tarpininkaujant Seimo Socialdemokratų frakcijos nariui Mindaugui Basčiui, vedžiojusiam rusus Seimo koridoriais, A.Merteniui pavyko susitikti su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, kuris nei energetikos, nei bet kokiais kitais ekonomikos klausimais nieko nesprendžia ir spręsti negali, tad tegalėjo jiems pasiūlyti kreiptis į Vyriausybę. Bet premjeras A.Butkevičus, kaip teigia jo atstovė spaudai, atsisakė rusų pasiūlymo susitikti su „Rosatom” generaliniu direktoriumi Sergejumi Kirilenka, atskiro susitikimo Vyriausybėje su atvykusiais Rusijos energetikas irgi išvengė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.