"Scanpix" nuotr.

Kol pasaulio dėmesį buvo prikaustę JAV prezidento rinkimai, Estijoje įvyko valdžios rokiruotė. Lapkričio 7-ąją Centro partijos vadovu išrinktas Jüris Ratas (38 m.) partijos vadovo poste pakeitė 66-erių Edgarą Savisaarą.

Arūnas BRAZAUSKAS

Po poros dienų parlamentas  pareiškė nepasitikėjimą 37-erių metų premjeru Taavi Rõivu (nuotr.), ir bene jauniausias iš ES vyriausybių vadovų atsistatydino (parlamentas jį nuvertė 63 balsais prieš 28, susilaikė 10). Nauju premjeru veikiausiai taps J.Ratas, kurio kandidatūrą, kaip tikimasi, Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pasiūlys iki nustatyto laiko – lapkričio 23-iosios.

2015-ųjų balandį išrinktame Estijos parlamente Reformų partija turėjo 30 vietų iš 101. Partija be pertraukų 17 metų įeidavo į koalicines vyriausybes, nuo 2005-ųjų jai priklausė premjero postas. Partijos lyderis Andrusas Ansipas 2014-aisiais užėmė Europos Komisijos nario, atsakingo už bendrą skaitmeninę rinką, postą. Jį pakeitęs T.Rõivas galiausiai ėmė kirstis su koalicijos partneriais – dviem mažesnėmis partijomis: Estijos socialdemokratų partija (SDE) bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL), kurios nusprendė pasitraukti iš koalicijos. Partnerių nesutarimai apėmė praktiškai visą vyriausybės veiklos spektrą: ekonomiką, socialinius, kultūrinius klausimus. Mažesnieji partneriai parlamente turi 29 vietas, taigi visa koalicija skaičiuoja 59 parlamentarus.

SDE ir IRL pradėjo derybas dėl koalicijos su opozicine Centro partija, turinčia 29 vietas. Šių trijų partijų koalicija kartu turėtų parlamente viena vieta mažiau nei ankstesnė – 58.

Centro partija yra gausiausia šalyje ir itin populiari tarp rusakalbių. Ji yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su valdančiąja Rusijos partija „Vieningoji Rusija“.

Centro partija yra gausiausia šalyje ir itin populiari tarp rusakalbių. Ji yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su valdančiąja Rusijos partija „Vieningoji Rusija“.

2003-iaisiais partijos suvažiavimas nepalaikė Estijos stojimo į ES. Tačiau Estijai tapus ES nare partija pakoregavo savo euroskeptiškas nuostatas, juolab kad Europos Parlamento rinkimuose 2004 m. ji surinko 17,5 proc. balsų ir gavo vieną vietą Europarlamente.

E.Savisaaro pasitraukimas yra ženklas, kad partija bent iš dalies atsisveikina su savo prorusiška praeitimi. Tai suteikia svorio naujos koalicijos partijų pareiškimui, kuriame teigiama, kad jos besąlygiškai laikysis dabartinių saugumo ir užsienio politikos principų, pagal kuriuos narystė NATO ir ES yra svarbiausia Estijos saugumo garantija. Partijos įsipareigoja gynybai skirti NATO rekomenduojamus 2 proc. šalies BVP, kurių iš NATO sąjungininkų primygtinai reikalavo išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per savo rinkimų kampaniją vainodamas Šiaurės Atlanto sąjungą.

Kol kas nesitikima didelių Estijos užsienio politikos kurso permainų. Palankumu Maskvai įtariama Centro partija turi nuo prorusiškumo saugančius koalicijos partnerius, kurie kilus naujai krizei su Centro partija gali padaryti tą patį, ką dabar padarė su Reformų partija – pasitraukti iš koalicijos.

Potencialus premjeras J.Ratas iki šiol buvo parlamento vicepirmininkas. 2005–2007 m. jis buvo Talino meras.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA