Violeta MOTULAITĖ

Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento direktorė

Gyvename globaliame pasaulyje, esame integrali to pasaulio dalis. Gerdami kavą, arbatą, valgydami šokoladą net nesusimąstome, kad šie produktai galbūt buvo pagaminti ar jų žaliavos užaugintos šalyse, kuriose žmonės kenčia skurdą, nepriteklius, yra pažeidžiami neteisingų santykių ar klimato anomalijų. Skurdas, maisto trūkumas, nedarbas, neraštingumas, užkrečiamųjų ligų plitimas neturi sienų, tad ir įveikti tai galime tik visi drauge. Todėl neatsitiktinai vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatskiriama visų išsivysčiusių šalių užsienio politikos dalis.

Lietuva kartu su kitomis Jungtinių Tautų (JT) šalimis įsipareigojo per 15 metų (iki 2030 m.) įgyvendinti 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriuos pasiekus būtų ne tik sumažintos ekstremalaus skurdo apraiškos, bet ir sukurtos sąlygos oriam žmogaus gyvenimui.

Neretai girdime klausimą: kodėl mes turime padėti kitiems, kai patys daug ko neturime, ar nevertėtų pirma susitvarkyti savame kieme?

Visų pirma JT darbotvarkė iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą numato ne tik besivystančiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse, taigi ir Lietuvoje. Esminis „Darbotvarkės 2030“ principas yra nė vieno nepalikti nuošalyje, tai reiškia, kad tikslai bus pasiekti tik tada, jeigu jie bus pasiekti visose šalyse.

Kita vertus, sutikime, kad skurdas Lietuvoje sunkai palyginamas su žmonių gyvenimu skurdžiausiose pasaulio šalyse, o juk kas penktas žmogus Žemėje gyvena už mažiau nei 1,9 dolerio per parą, kas aštuntas nuolatos badauja. Nederėtų pamiršti ir tos paramos, kurią Lietuva visai neseniai priėmė iš labiau išsivysčiusių šalių tiek pokario metais, kai daugeliui lietuvių teko patirti pabėgėlių dalią, tiek atkuriant Lietuvos valstybę prieš porą dešimtmečių.

Užsienio reikalų ministerija koordinuoja Lietuvos dalyvavimą įgyvendinant „Darbotvarkę 2030“ besivystančiose šalyse, formuojant Europos Sąjungos ir globaliuosius prioritetus. Lietuva vystomojo bendradarbiavimo instrumentais visų pirma prisideda prie skurdo mažinimo, kokybiško švietimo plėtros, lyčių lygybės užtikrinimo, klimato kaitos poveikio mažinimo, taikos ir teisingumo išsaugojimo ar atkūrimo per demokratinių institucijų stiprinimą. Šiems tikslams įgyvendinti telkiame ir socialinius partnerius. Lietuvos oficiali parama vystymuisi, įskaitant įmokas į tarptautinius fondus, humanitarinę paramą bei dvišalius ar daugiašalius vystomojo bendradarbiavimo projektus, 2015 m. sudarė 43,7 mln. eurų. Kokia šios paramos grąža Lietuvai?

Ne viską galime išmatuoti pinigais. Visų pirma taip prisidedame prie stabilios kaimynystės ir ekonominiu bei socialiniu požiūriu saugios aplinkos, kurioje gyvena, veikia ir vystosi Lietuva, kūrimo. Prisidėdami prie tarptautinės bendruomenės pastangų mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias pasaulio šalis į pasaulio ekonomiką stipriname taiką ir stabilumą pasaulyje – galimybę saugiai ir taikiai gyventi, keliauti, studijuoti, prekiauti, investuoti, kurti.

Kita vertus, teikdama paramą vienai ar kitai valstybei Lietuva tampa ten geriau žinoma, mezga politinius ir dalykinius ryšius, kurie sudaro sąlygas plėtoti abipusiškai naudingus prekybos, investicijų, transporto ryšius, turizmą, kultūros ir akademinius mainus. Pagaliau vien 2016 m. Lietuvos institucijos laimėjo 18 Europos Sąjungos Dvynių programos projektų atrankų. Bendra projektų vertė – daugiau nei 19,5 mln. eurų.

Dalyvaudami paramos kitoms šalims projektuose Lietuvos ekspertai ne tik perduoda sukauptą reformų patirtį, bet ir perima vertingiausius valstybės valdymo modernizavimo elementus iš kitų šalių.

Atsižvelgdama į naujausias pasaulio politikos aktualijas, pasaulinės migracijos keliamas problemas, šalia Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina), kurioms tradiciškai teikiame paramą daugiau nei dešimtmetį, Lietuva vystomojo bendradarbiavimo veiklos geografiją plečia ir į migracijos kilmės bei migracijos tranzito šalis. Juk dauguma pabėgėlių yra iš šalių, kurios negali užtikrinti savo piliečiams stabilių, pakankamų ir žmogišką orumą atitinkančių darbo bei gyvenimo sąlygų.

Kuo konkrečiai kiekvienas galime prisidėti atsiliepdami į globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, gamtinių išteklių mažėjimas, skurdo nulemta migracija?

Visų pirma turime išsiugdyti atsakomybę už globalius procesus savo kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, atsakingai vartoti: pirkdami svetur pagamintus produktus pirmenybę teikti sąžiningos prekybos produktams, pasidomėti, ar gaminant šias prekes nebuvo išnaudojami vaikai, ar garantuotas orus ir sąžiningas atlygis už darbą, užtikrintos bent minimalios darbo sąlygos, sumokėtos papildomos priemokos bendruomenės reikmėms (kelių tiesimui, mokyklų, ligoninių statybai ir pan.), ar tos prekės pagamintos tausojant aplinką.

Tas pats pasakytina ir apie turizmą. Atsakingai keliaudami galime prisidėti prie gamtos ir kultūros išteklių tausojimo, ekonomikos augimo, nes turistų aptarnavimas ne tik skatina verslo plėtrą, bet ir didina raštingų, išsilavinusių žmonių poreikį mažiau išsivysčiusiose šalyse. Rinkdamiesi sąžiningo verslo paslaugas galime sumažinti šešėlinį verslą, korupciją, taip prisidėti prie mokesčių surinkimo užtikrinimo, o tai savo ruožtu didintų būtinas valstybių vidaus pajamas sveikatos, švietimo, infrastruktūros plėtros finansavimui.

Atsakomybės už pasaulio vystymąsi suvokimas daugiausia priklauso nuo visuomenės švietimo. Globalaus švietimo programos integravimas į bendrąją visų pakopų švietimo sistemą nuo mažens padėtų suvokti, kad, būdami neatskiriama didelio pasaulio dalis, ne tik esame veikiami globalių procesų, bet ir patys galime lemti savo artimiausios aplinkos, šalies, kaimynystėje gyvenančių tautų, visos planetos raidą.

Prisidėti prie darnaus pasaulio kūrimo galime ne tik materialiai ar perteikdami reformų patirtį. Keisdami vartojimo įpročius, diegdami gamtą ir energiją tausojančias technologijas, savanoriška veikla prisidėsime prie saugaus gyvenimo darniame pasaulyje kūrimo.