VŽ nuotr.

VEIDAS: Ar tikrai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje nebekris – dugnas pasiektas?
V.Z.: Daug priklausys nuo to, kaip toliau klostysis situacija Europos Sąjungoje. Dabar atrodo, kad viskas normalizavosi, rinkoje atsirado stabilumo, bet neigiamų atgarsių iš Ispanijos, Graikijos vis dar sulaukiame. Nenoriu būti blogas pranašas, bet bijau, kad graikai gali neišsikapstyti, o tuomet kiltų naujų problemų. Neramumai euro zonoje tiesiogiai veikia tiek visą Lietuvos ekonomiką, tiek nekilnojamojo turto rinką ir gali vėl sukelti jos stagnaciją.
Tarkime, pernai pavasarį nekilnojamojo turto rinkoje buvo juntamas aiškus pagyvėjimas, bet jau vasarą ėmus kalbėti apie disbalansą ES pirkėjų lūkesčiai labai stipriai smuko, pardavimas sustojo. Tai tęsėsi maždaug iki šių metų pavasario. Dabar vėl jaučiamas sujudimas, ypač Vilniuje, labai padaugėjo gyventojų, sklypuose vykdančių individualią statybą.
VEIDAS: Jūsų prognozėmis, kokia bus tolesnė Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos raida?
V.Z.: Kol demografinė padėtis Lietuvoje bus neigiama, tol žymesnio būstų ar sklypų kainų didėjimo negalime tikėtis. Tačiau atskiruose miestuose padėtis bus skirtinga. Pavyzdžiui, Vilniaus demografinė padėtis šiandien dar gana stabili: nors nemažai jaunų žmonių išvyksta, tačiau jų praradimą kompensuoja atvykę gyventojai iš mažesnių miestų. Užtat kituose miestuose gyventojų sparčiai mažėja, o tai, aišku, labai stipriai veikia nekilnojamojo turto rinką.
Kita vertus, teigti, kad ateityje kainos visai nebekils, negalima, juolab kad pinigai laikui bėgant nuvertėja ir nekilnojamojo turto kainų pokyčiai paprastai atitinka arba netgi šiek tiek lenkia infliacijos lygį. O kai matome, kokius didelius pinigų kiekius į rinką išleido tiek JAV, tiek euro zona (ir tai dar ne pabaiga), tampa aišku, kad infliacijos, o sykiu ir nedidelio kainų kilimo išvengti tikrai nepavyks. Ypač Vilniuje.
VEIDAS: Bet ar pagrįstos gyventojų, iki krizės pirkusių butus smarkiai išpūstomis kainomis, viltys, kad jų būsto vertė dar grįš į buvusį lygį?
V.Z.: Na, jei mes, tarkime, traktuotume, kad infliacija per metus siekia apie 3 proc., o nekilnojamojo turto kainos nukrito apie 40 proc., galima būtų apskaičiuoti, per kiek metų nuvertėjusio būsto kaina gali priartėti prie buvusios. Žinoma, tai tik juokai, tačiau noriu pabrėžti, kad infliacijos įtakos atmesti negalima.
Beje, tie, kurie nusipirko nedidelius butus Vilniuje ir dabar juos nuomoja, manau, savo pinigus saugiai investavo ir gali sulaukti netgi didesnės grąžos, nei laikydami indėlius banke, pirkami akcijas ar obligacijas. Dabar apskritai neblogas laikas pradėti investuoti, nes rinkoje yra gana patrauklių objektų – nedidelių butų, kuriuos galima įsigyti ir išnuomoti. O prireikus per du tris mėnesius nesunkiai perparduoti.
VEIDAS: Kokių pokyčių galima tikėtis nuomos rinkoje: labiau apsimokės būstą nuomotis ar pirkti?
V.Z.: Keisčiausia, kad matematiškai skaičiuojant labiausiai neapsimoka pirkti namo – jį naudingiausia nuomotis, tačiau pas mus viskas atvirkščiai: mažus butukus mes nuomojamės, o didelius namus perkame. Nuosavas namas – iš tiesų brangus malonumas, bet jis suteikia saugumo jausmą. Na, o nuomos kainos stabilizavosi tik pastarąjį pusmetį, be to, išryškėjo aiški tendencija, kad būstą nuomininkai dabar renkasi pagal šildymo kainas.
VEIDAS: Pastaraisiais mėnesiais šalyje gana smarkiai padidėjo sklypų pardavimas. Ar šios tendencijos išliks ir ateityje?
V.Z.: Sklypų pardavimas didėjo, bet tikrai ne kainos. Žmonės statosi namus, nes jų savikaina vis dar gerokai mažesnė nei per piką, nors statybinės medžiagos ir vėl brangsta.
Lietuviai dabar perka mažesnius butus ir statosi mažesnius namus: jau supratome, kad dviejų trijų šimtų kvadratinių metrų namo nereikia, visiškai pakanka ir šimto kvadratinių metrų namuko. Šios tendencijos turėtų išlikti. Kita vertus, energetinio efektyvumo reikalavimai būsto statybos atžvilgiu vis didėja: nuo 2020 m. jie taps dar griežtesni, tad namai brangs ir jų statybų gali sumažėti.
VEIDAS: Šiuo metu sostinėje statomi net septyni nauji verslo centrai, netrukus ketinama pradėti statyti dar kelis, bet ar jie turės nuomininkų?
V.Z.: Bėda ta, kad investuotojai turi žemės ir su ja reikia kažką daryti. Šiuo metu turime daugiau norinčiųjų nuomotis sandėlius ar gamybines patalpas nei biurus, o naujų stambių žaidėjų iš išorės, tokių kaip „Barclays“, atėjimo šiuo metu nesitikima. Bet biurų statybos vis tiek vyksta. Naujus biurus gal ir galima pamažu statyti, bet aš iš tikrųjų nebematau, kas galėtų juos nuomotis.
VEIDAS: Jums gerai žinoma situacija ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių nekilnojamojo turto rinkose. Kurios iš jų greičiausiai atsities po nekilnojamojo turto burbulo sprogimo?
V.Z.: Reikėtų pradėti nuo to, kad lenkai nuosmukio visai nepatyrė, ten rinka išliko stabili ir dabar yra gana aktyvi. Iš Baltijos šalių geriausia padėtis Estijoje: estai protingai susitvarkė savo ekonomiką, šalimi pasitiki užsienio investuotojai. Na, o broliukams latviams sekasi truputį blogiau nei mums, bet ir jie jau atsispyrė nuo dugno ir sunkiai, labai pamažu, kopia į viršų.

Lietuviai dabar perka mažesnius butus ir statosi mažesnius namus. Šios tendencijos turėtų išlikti ir ateityje.