Klaipėdiečio Vytauto Karčiausko skulptūrą Šanchajuje aplankė daugiau kaip 2,5 mln. žmonių – kone tiek pat, kiek šiuo metu gyvena Lietuvoje.

“Tai buvo fantastiški metai, – džiaugiasi klaipėdietis menininkas Vytautas Karčiauskas. – Ėmiau ir atidariau duris į pasaulį. Pasijutau pasaulio lietuvis esąs – tai nuostabus jausmas. Kuo žmogaus mintys platesnės, tuo labiau jos traukia kitus žmones”.
Vėl sėdime prie staliuko “Pėdos” kavinėje po Vytautui priklausančia galerija Klaipėdoje. Prieš pusmetį čia šeimininkas dar labai atsargiai rinko sakinius apie beįsibėgėjantį projektą “Ecolympic”, pasiūlytą Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC) Lozanoje. Šiandien tvirtina, kad septyni iš aštuonių projekto “laiptelių” jau įveikti: “ekologiškiems olimpiniams medžiams” pritarė IOC komitetai ir pakomitečiai. Beliko sulaukti Generalinės asamblėjos delegatų balsavimo, ir 35-iuose pasaulio miestuose, priėmusiuose olimpines žaidynes, bus atvertas kelias Vytauto ir keturių jo draugų komandos sumanytiems medžio formos olimpiniams informaciniams centrams.
Nors detalių techninių “Ecolympic” brėžinių dar nėra, menininkas tikisi, kad “medžius” elektra aprūpins ant jų kupolų sumontuotos saulės energijos baterijos, o sumanieji centro jutikliai reaguos į kiekvieną priartėjusį lankytoją. “Net jeigu oficialaus leidimo ir negausime – žinau pirmuosius miestus, kuriuose “ekomedžiai” stovės. Į mus jau kreipėsi kelių valstybių atstovai, pasiryžę savo iniciatyva tokius centrus statyti”, – pasakoja V.Karčiauskas.

Aukštyn pakeltos rankos

Vis dėlto dažniausiai šįmet menininko vardas buvo siejamas su dinamine skulptūra “Noriu būti”, pristatyta pasaulinėje parodoje “Expo 2010″ Šanchajuje. Šioje skulptūroje, tarsi garsusis Leonardo da Vinci nupieštas Vitruvijaus žmogus, rankas iškėlę pastovėjo 2 mln. 546 tūkst. parodos lankytojų. Kartais per dieną skulptūrą aplankydavo 100 tūkst. žmonių. O į šonus aukštyn pakeltos rankos, kaip liudija rudenį tris savaites Kinijoje viešėjęs Vytautas, 20 mln. gyventojų turinčiame Šanchajuje tapo populiariausiu Lietuvos atstovų sveikinimo ženklu.
“Per spaudos konferenciją kinai manęs klausė, kaip išliko, jų manymu, mažytė lietuvių tauta. Atsakiau, kad dėl natūralios evoliucijos visuomet išlieka gabiausi ir stipriausi. Mūsų tik trys milijonai, bet esame vieningi, talentingi ir gabūs. Lietuva mūsų menininkams jau tapo per maža. Žinote, išsivystė įdomi diskusija: kinai, turintys 1,3 milijardo gyventojų, man puolė dėstyti didelių tautų problemas”, – prisimena V.Karčiauskas.
Beje, “Noriu būti” į Lietuvą taip ir negrįžo – šiuo metu skulptūra saugoma Šiuolaikinio meno muziejuje Šanchajuje. Kitų metų gegužę ten pat ketinama atidaryti “Expo 2010″ parodos muziejų, kuriame nuolatinė vieta numatyta ir kinus sužavėjusiai lietuvio skulptūrai. Muziejaus rengėjų dėmesio sulaukė tik vizualiai patrauklūs ir geriausiai lankytojų įvertinti pasaulinės parodos eksponatai.

Keis miestų panoramą

Tačiau Vytautas nebūtų Vytautas, jei neturėtų naujos “kunkuliuojančios” idėjos, apie kurią kol kas negalima plačiai pasakoti. Prasitaria tik, kad ant pastatų stogų iškeltų antenų tankumynus nesunkiai būtų įmanoma paversti meno kūriniais, iš esmės keičiančiais miestų panoramą. Pirmasis toks bandymas turėtų įvykti Kaune. “Visi klausia, kaip man, ne fizikui ir ne telekomunikacijų specialistui, tokia mintis apskritai šovė į galvą. Bet specialistai savo formules vėliau skaičiuoja, o man tiesiog smagu būti kūrybingam. Nes kuriantis žmogus gali pakeisti viską: ir save, ir aplinką. Neįsivaizduojate, kaip lengvai galima keisti ištisus miestus”, – sako europinių rėmėjų naujam projektui jau radęs V.Karčiauskas.
Tačiau tam, kad pokyčiai vyktų, reikia tapti atviresniems. Ir pasidžiaugti savimi, kad mąstai nebe taip, kaip vakar. “Kas gali būti nuobodžiau už menininką, visą gyvenimą “įsikabinusį” į tą pačią vieną skulptūrą? Dabar mano ambicijos – sugalvoti kuo lakesnę, kuo labiau pasaulį apverčiančią idėją. Tokią, kuri savo masteliais prilygtų turizmui kosmose… Iš tiesų – kaip čia dar apie kosmosą nepagalvojau? Juk esame kosmonautų tauta”, – susirūpina Vytautas.
Ir aš suprantu – dar po pusmečio, sėdėdami “Pėdos” kavinėje, su tokiomis pat ugnelėmis akyse braižysime tolimas galaktikas. Ir tai bus naujas grandiozinio užmojo V.Karčiausko projektas.