Sveikatos apsaugos sistemai vadovaus puikiai šią sritį išmanantis, tačiau darbo Vyriausybėje patirties neturintis politikas.

Už prieinamesnį ir teisingesnį sveikatos sektorių
Vos gavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės palaiminimą užimti sveikatos apsaugos ministro postą, socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pareiškė, kad pirmiausia bandys rasti papildomus 215 mln. Lt sveikatos apsaugos sistemai.
Kitas ambicingas ministro tikslas – sukurti sveikatos sektorių, apimantį visas viešojo gyvenimo sritis, ir siekti, kad lėšos būtų efektyviai naudojamos sveikai gyvensenai ugdyti, sveikai mitybai propaguoti, sveikatai išsaugoti – sveikoms darbo ir gyvenimo sąlygoms, sveikatos prevencijai ir atkūrimui užtikrinti. V.Andriukaitis taip pat užsimojęs pasiekti, kad visiems būtų užtikrinta nemokama medicinos pagalba.
Tiek „Prognozių“ kalbinti medikai, gydymo įstaigų vadovai, naujojo ministro politiniai bendražygiai, tiek jo oponentai pabrėžia, kad pagaliau Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaus puikiai šią sritį išmanantis politikas – pagal išsilavinimą gydytojas, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę kūręs gydymo įstaigų, sveikatos sistemos, sveikatos draudimo teisinę bazę.
Vis dėlto ar nepritrūks V.Andriukaičiui ambicijų ir valios realizuoti savo užsibrėžtą tikslą sukurti efektyvesnį, prieinamesnį, tinkamesnį, teisingesnį sveikatos sektorių?

Dėmė vienintelė, ir ta netikra
Buvę V.Andriukaičio kolegos Seime pastebi, kad jis kaip reta kruopštus ir net pedantiškai smulkmeniškas, tačiau savo nuomonę reiškia visais klausimais, sudarydamas visų sričių žinovo įspūdį. 61 metų socialdemokratui nepritrūksta nei energijos, nei argumentų bet kokiu klausimu ginčytis ne tik su oponentais, bet ir su partijos kolegomis tol, kol laimi žodinę kovą. Dėl tokio „hiperaktyvumo“ kišant nosį, kur reikia ir nereikia, bei įtikėjimo savo teisumu jis dažnai būna pašiepiamas net bendražygių.
Vis dėlto bene didžiausias šešioliktosios Vyriausybės sveikatos apsaugos ministro trūkumas, kad jis niekuomet iki šiol nedirbo vykdomojoje valdžioje. Nors V.Andriukaitis aktyvioje politikoje dalyvauja nuo 1990 m., kai buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu ir nuo tada praleido vos vieną Seimo kadenciją, buvo Seimo pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, o 1999–2001 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, tačiau ministro postas jam iki šiol nebuvo patikėtas.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas prisimena, kad 2001 m. ministru pirmininku tapęs Algirdas Brazauskas į komandą V.Andriukaičio nekvietė, nes šis pats nenorėjo vadovauti jokiai ministerijai. O prieš šešerius metus pats Vyriausybę formavęs G.Kirkilas sako negalėjęs savo bendražygiui siūlyti ministro posto, nes tuo metu teismai nagrinėjo bylą, kurioje V.Andriukaitis kaltintas iš koncerno „Rubicon group“ (dabar įmonių grupė ICOR) paėmęs 95 tūkst. Lt mainais už tai, kad būtų priimami verslininkui palankūs įvairūs teisiniai aktai.
Kone idealioje V.Andriukaičio biografijoje tai vienintelė dėmė, kainavusi jam Seimo nario mandatą, taip pat Socialdemokratų partijos vicepirmininko postą. Mat Generalinei prokuratūrai pareiškus įtarimus kyšio ėmimu jis, sekdamas europine politine tradicija, atsistatydino iš visų postų parlamente bei partijoje, o nesulaukęs nei A.Brazausko, nei daugelio kitų partiečių palaikymo, buvo paliktas vienas kovoti dėl Seimo nario mandato ir rinkimus pralaimėjo.
Tokiu būdu buvusį disidentą, vieną pagrindinių Socialdemokratų partijos kūrėjų, neturėjusių jokių ryšių su sovietine nomenklatūra, veikiausiai buvo bandoma nustumti į politikos užribį, juolab kad V.Andriukaitis neslėpė ambicijų dar kartą pakovoti dėl LSDP pirmininko posto.
Vis dėlto ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pripažinus, kad pareikšti įtarimai korupcija nepagrįsti, ir 2008 m. laimėjęs Seimo rinkimus V.Andriukaitis grįžo į didžiąją politiką.
Beje, ketverių metų pertrauka nesumažino jo įpročio aktyviai kritikuoti kitus Seimo narius ir reikšti nuomonę bet kokiu klausimu. Tai patvirtina ir praėjusios kadencijos Seimo posėdžių statistika, pagal kurią daugiausiai kalbėjęs parlamentaras – V.Andriukaitis. Daugiausiai kritikos jis išsakė dėl posėdžių vedimo tvarkos, taip pat dėstė argumentus nagrinėjant daugelį klausimų. „Jis puikiai įvaldęs retorikos meną, tačiau tik komentuoti kritikuojant kitų pasisakymus – paprasta. Vadovaujant ministerijai to neužteks. Dabar, kai jį užgrius didelis darbų krūvis, tuščiam plepėjimui, kokio iki šiol jo kalbose netrūkdavo, neliks laiko“, – mano konservatorius Antanas Matulas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.