andriukaitis

Kas daro Lietuvą bananine respublika
Sarkastišku terminu “bananinė respublika”, kaip JAV rašytojas O.Henry 1896 m. pavadino Hondūrą, lig šiol pašaipiai vadinamos atsilikusios, korumpuotų oligarchų valdomos valstybės. “Veidas” jau šešioliktą kartą balandžio pirmąją, melagių ir pašaipų dieną, trispalvių bananų ordinus prisega tiems, kurie Lietuvai trukdo tapti modernia vakarietiškos demokratijos valstybe.
Tarp ordininkų tradiciškai vyrauja politikai, o pastaruosius porą metų – dar ir bankininkai. Kandidatų gauti bananinius ordinus, deja, tik daugėja. Nes tikrai bananine valstybe galima virsti, kai į parlamentą politikai bando patekti nusipirkę kalinių balsus, o Vyr iausiosios rinkimų komisijos narys neva “trolina” politikus, nuo kurių priklauso užsakymas jo firmai.

Jei sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio sveikatos apsaugos vizija bus įgyvendinta, valstybės piliečių sveikatos būklė turėtų smarkiai pagerėti, nes juk visi sugrįšime mažiausiai 23-ejais metais atgal.

Sveikatos apsaugos ministras neslepia – jam imponuoja sovietinis vadinamasis Semaškos sveikatos apsaugos sistemos modelis. Ne tik imponuoja – tai įkvepia jo vizijas.
Vos tapęs ministru V.Andriukaitis prabilo: “Aš matau baisius dalykus: vyksta viešųjų finansų užvaldymas ir valstybės demontavimas.” O “demontuoja” valstybę privačios sveikatos įstaigos. Tad ministras puolė valstybę gelbėti. Pirmiausia pareiškė, kad ligonių kasos sudarys sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis tik tokiais atvejais, jei paslaugos negalės suteikti valdiška. Jei sukonkretinsime, miestų privačiose gydymo įstaigose besigydantys pacientai bus suginti atgal į valdiškas, o privačios, jei nori gauti nors litą iš ligonių kasų, tegu kraustosi į kokius Pumpučius, kur nėra valdiškų daktarų. Tada bus lygiavertė konkurencija, džiūgavo ministras, užmiršęs, kad valdiškai gydymo įstaigai mokesčių mokėtojai ne tik moka už gydymą, bet ir perka jiems pastatus, įrangą ir visa tai išlaiko.
Kontrargumentai, kad gydymo įstaigose vėl nutįs eilės, dar labiau suvešės vokelių kultūra, o gydytojai emigruos, ministro valios nepakirto. Jaunų gydytojų emigracijai priešnuodį ministras tuoj rado – pasiūlė grąžinti sovietinę paskyrimų sistemą ir prievarta siųsti dirbti į provinciją. Vokeliai? Jokia problema: štai Vokietijoje chirurgui dėkingas pacientas padovanoja automobilį, ir tai, V.Andriukaičio manymu, labai pagirtina.
Maža to, ministras netruko pareikšti, kad reikia uždrausti medikams dirbti ir privačioje, ir valdiškoje gydymo įstaigoje, o jei privati gauna bent kiek viešųjų pinigų, tai dar reikėtų reguliuoti ir jos vadovo atlyginimą.
Kai V.Andriukaitis nurodė psichiatrų kabinetams samdytis psichologą, socialinį darbuotoją, slaugytoją ir būtinai įsigyti ūgio matuoklį, individualių nedidelių kabinetų gydytojai, kaip liepia Hipokrato priesaika, ėmė siūlyti jam savo pagalbą. Bet didžiojo reformatoriaus taip lengvai nesustabdysi. Kad jam niekas netrukdytų, išbraukė iš Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos privačių sveikatos įstaigų ir pacientų organizacijų atstovų tarybos žmones. Nuoseklu: jei jau grįžtame į sovietmetį, tokių tada nė nebuvo.
Žinoma, kas nenorėtų ministro žadamos visiems nemokamos sveikatos apsaugos. Tačiau iš viešųjų išlaidų visai sveikatos apsaugai privačiam sektoriui tenka iki 7 proc., tad net visus iki lito atėmę sveikatos apsaugos srityje komunizmo nepastatytume. Gal todėl po skambių V.Andriukaičio pareiškimų Seimo pavasario sesijoje nėra nė vieno sveikatos reformos teisės akto projekto.