Svetainėje “WikiLeaks” paskelbta jau daugiau nei 250 tūkst. slaptų JAV diplomatinių dokumentų, tačiau kas ir kodėl šiuos dokumentus “nutekino”, tebelieka paslaptis.

Lapkričio 28-ąją nutiko neabejotinai vienas svarbiausių šių metų, o gal ir viso dešimtmečio įvykių: tinklalapis “WikiLeaks” ėmė skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus, kurie aukštyn kojomis apvertė visą diplomatiją, dalį užsienio politikos ir atskleidė ar bent jau patvirtino tiek nemalonių tiesų, kad užtektų dar daugeliui metų į priekį.
Tai, kas šiuo metu vyksta, jau gavo ir pavadinimą – “CableGate” (tai užuomina į Votergeito skandalą).

Ir nors šio skandalo kaltininkė svetainė Wikileaks.org šiuo metu jau yra uždaryta, tačiau slapta informacija toliau plūsta kitais kanalais: per įvairias žiniasklaidos priemones, kurias “WikiLeaks” sočiai aprūpino slaptais dokumentais, bei vadinamuosius veidrodinius portalus – mirror.wikileaks.info, www.wikileaks.com ir kitus.

Tiesa, vertinant subjektyviai, per šį skandalą nieko naujo gal ir nepasakoma: tiesiog slaptais dokumentais patvirtinama tai, apie ką visuomet buvo kalbama puse lūpų, tik, žinoma, tos lūpos nebuvo diplomatų ar politikų.

Tarkime, paaiškėjo, kad JAV branduolinių ginklų esama Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Turkijoje, nors apie tai užuominų būta ir anksčiau. Juk jau seniai buvo numanoma, kad Amerika laiko branduolinius ginklus šiose keturiose NATO šalyse, taip pat Italijoje, tačiau nei jų ministrų kabinetai, nei Aljansas šio fakto nėra oficialiai patvirtinę arba paneigę.

Taip pat buvo atskleistas ir slaptas Baltijos šalių gynybos planas. “WikiLeaks” paskelbti dokumentai rodo, esą JAV su sąjungininkais parengė slaptus karinius planus “apginti pažeidžiamiausias Rytų Europos dalis nuo Rusijos grėsmės”.

NATO numatė, kad, užpuolus Lenkiją arba bet kurią iš Baltijos šalių, Aljansas į kovą mestų devynias divizijas iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos. Be to, Šiaurės Lenkijos bei Vokietijos uostai numatyti NATO karinio jūrų laivyno pajėgoms bei JAV ir Jungtinės Karalystės karo laivams dislokuoti.

Dar mažiau nuostabos kelia, o tik patvirtina tai, ką seniai žinojome, ir “WikiLeaks” atskleisti faktai, kad štai naftos kompanija “Shell” darė spaudimą Nigerijos vyriausybei. Arba kad puritoniškoje Saudo Arabijoje vyksta audringi vakarėliai, kuriuose netrūksta alkoholio, narkotikų ir orgijų.

“WikiLeaks” tik patvirtino, o ne atskleidė ir seniai nujaučiamą tiesą, kad kibernetinę ataką prieš “Google” surengė Pekinas.

Nieko nenustebino ir faktas, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy 2008-aisiais po Rusijos ir Gruzijos konflikto iškoneveikė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir išvadino jį melagiu. Atskleisti tik paties konflikto užkulisiai. Iš slaptų dokumentų galima įsitikinti tuo, apie ką buvo daug ir plačiai diskutuojama, – kad JAV buvo pažadėjusios Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui paramą karinio konflikto su Rusija atveju, ir būtent todėl jis jautėsi labai užtikrintai ir stiprino karinius pajėgumus.

“WikiLeaks” taip pat patvirtino įtarimus, kad Rusija spaudė Lietuvą šio konflikto metu neremti Gruzijos. Štai teigiama, jog Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė 2008 m., praėjus dviem savaitėms po Gruzijos karo, pagrasino, kad Lietuva kentės už Tbilisiui išreikštą paramą.

Šiek tiek skandalingesnė informacija (nors irgi ne nauja) – apie tai, jog farmacijos milžinė “Pfizer” ėmėsi šantažo, kad nebūtų nubausta už žalą, padarytą meningitu sergantiems vaikams. “WikiLeaks” paskelbtame dokumente rašoma apie “Pfizer” vadovo Nigerijoje Enrico Liggeri ir JAV pareigūnų susitikimą, vykusį Nigerijos sostinėje Abudžoje praėjusių metų balandžio 9 dieną.

“E.Liggeri teigimu, “Pfizer” pasamdė tyrėjus, turinčius surasti generalinio prokuroro Michaelo Aondoakaa sąsajų su korumpuotais klanais, kad galėtų jam daryti spaudimą ir priversti šalį atšaukti priemones, kurių buvo imtasi prieš “Pfizer”, – teigiama dokumentuose.

Iš kur gavo dokumentus?

Svarbiausias neatsakytas klausimas, susijęs su “WikiLeaks”, – iš kur visi šie slapti dokumentai atsirado.
“WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as aiškina, kad šį kartą, kaip ir visuomet, dokumentus “nutekino” slapti informatoriai. Ir žinoma, jų neatskleidžia. Todėl visa ši istorija apaugo legendomis ir sąmokslo teorijomis. Pavyzdžiui, esama net tokių nuomonių, kad JAV vyriausybė pati organizavo šį dokumentų paskelbimą.

Esą to įrodymas – kad dokumentai iš esmės neatskleidė jokių rimtų paslapčių (priešingai nei tuomet, kai tas pats tinklalapis paskelbė slaptus dokumentus apie JAV veiksmus Afganistane ir Irake), tad iš esmės nė kiek nepakenkė JAV vyriausybės ir diplomatų įvaizdžiui, o kai kuriais atvejais jam net pasitarnavo – visuomenei tokiu būdu buvo paskelbta tai, ką ji ir šiaip numanė, bet parodyta, kad diplomatai “gerai dirba savo darbą”.

O štai Irano prezidento patarėjas Esfandhianderis Rahimas Maschai’us mano, kad taip JAV siekė supriešinti skirtingas valstybes. “Amerika nori pristatyti save kaip vadovaujančią pasaulio valstybę, kaip tautų likimo šeimininkę. Ta šalis siekia įvairiuose pasaulio regionuose supriešinti valstybes vieną su kita. Pasaulis turėtų manyti, kad mes esame susibarę ir susipjovę. Taip amerikiečiai siekia įteisinti savo įtaką ir veiksmus atskiruose pasaulio regionuose”, – įsitikinęs E.R.Maschai’us.

Kita vertus, dokumentuose esama ir pačias JAV šiek tiek kompromituojančios informacijos, tad tokia versija galima abejoti.

Dar esama versijos, esą “WikiLeaks” bendradarbiavo su nusikalstamomis organizacijomis, pavyzdžiui, mafija, kuri finansavo kompromituojančios informacijos surinkimą ir paskelbimą, siekdama daryti spaudimą politikams. Tačiau ir ši versija neatrodo rimta, nes šiandien “WikiLeaks” vos suduria galą su galu: anksčiau svetainė gyvavo iš surenkamų aukų, tačiau praėjusią savaitę internetinė atsiskaitymų tarnyba “PayPal” uždarė sąskaitą, į kurią būdavo pervedamos aukos.

Beje, “WikiLeaks” atstovų nuomone, “PayPal” taip pasielgė neatlaikiusi JAV vyriausybės spaudimo. Kaip JAV vyriausybės spaudimą “WikiLeaks” aiškina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje šiuo metu kalinamas J.Assange’as yra visiškai izoliuotas nuo išorinio pasaulio. Net su advokatais jam bus leidžiama susitikti tik šiandien – gruodžio 13-ąją, likus parai iki teismo posėdžio, kuriame bus sprendžiama, ar išduoti jį Švedijai, kur jam būtų pateikti kaltinimai išprievartavimu.

N.Sarkozy
“… Sarkozy sugriebė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą už atlapų ir išvadino jį melagiu…” – slaptame pranešime rašė vienas amerikietis diplomatas.

B.Pahoras
Slovėnija esą siekė JAV prezidento Baracko Obamos vizito mainais į sutikimą priimti vieną Gvantanamo kalinį.

D.Tuskas
NATO numatė, kad užpuolus Lenkiją ar bet kurią iš Baltijos šalių, Aljansas į kovą mestų devynias divizijas iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos.

BOX 2:
Juliano Assange’o biografija

J.Assange’as – Australijos žurnalistas, labiausiai išgarsėjęs kaip gandų tinklalapio “WikiLeaks” redaktorius.
Iki tol jis dirbo programuotoju, dažnai viešai pasisakydavo apie spaudos laisvę, cenzūrą bei tiriamąją žurnalistiką.
2006-aisiais įkūrė tinklalapį “WikiLeaks”. Jame yra pasirodžiusi slapta informacija apie žudynes Kenijoje, už kurios paskelbimą J.Assange’as buvo apdovanotas “Amnesty International” žiniasklaidos prizu.
Vėliau J.Assange’o dėka tinklalapyje “WikiLeaks” publikuota skandalinga medžiaga apie nuodingas atliekas Afrikoje, Scientologų bažnyčią, Gvantanamo kalėjimą, bankininkų nusikaltimus, galiausiai – apie JAV veiksmus Irake ir Afganistane.
Lapkričio 28-ąją “WikiLeaks” pradėjo skelbti slaptus JAV diplomatų susirašinėjimus, kuriuos JAV vyriausybė pavadino “pavojingais ir neatsakingais”.
Lapkričio 30-ąją Interpolas paskelbė tarptautinę J.Assange’o paiešką dėl įtarimų išprievartavimu.
Gruodžio 7 d. jis buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir šiuo metu laukia teismo sprendimo, ar bus išduotas Švedijai.
Gruodžio 9 d. “Times” pranešė, kad J.Assange’ą ketina paskelbti Metų žmogumi.