Ar tinklalapio “WikiLeaks” paviešinti konfidencialios korespondencijos dokumentai prilygs akmeniui, įmestam į JAV diplomatijos vandenis ir sukėlusiam raibulius, kurie ilgainiui išnyks, ar plytai, sviestai į Valstybės departamento langą ir padariusiai nepataisomą žalą?

Kol kas viešai paskelbta tik apie 1 200 iš ketvirčio milijono šiam tinklalapiui nutekintų JAV diplomatinių pranešimų, todėl veikiausiai dar per anksti prognozuoti šio žingsnio tikrąjį poveikį supervalstybės tarptautiniam vertinimui ir šiuo metu vykstančioms krizėms.

Tačiau jau dabar galima įžvelgti kai kurių pokyčių diplomatiniuose santykiuose, o kai kurie tarptautinių ryšių aspektai turbūt pasikeitė visiems laikams.

Vienas iš pirmųjų nuostabą keliančių faktų – jog baimė dėl tikėtino būsimo Irano branduolinio apsiginklavimo arabų šalis susodino į vieną vežimą su šiitiškos respublikos tradiciniu priešu Izraeliu: jie visi reikalauja imtis karinių veiksmų prieš Teheraną.

Vašingtono nesugebėjimas apsaugoti savo paslapčių pažemino jį kylančios varžovės Kinijos akyse, kai Pekinas išliko atsargus, pateikdamas gerai apgalvotus atsakymus į kritiką, reiškiamą jo politikai paviešintuose dokumentuose.

Europos šalių vyriausybės “WikiLeaks” veiksmus vadina neatsakingais ir pavojingais. Kai kurie lyderiai pasijuto nepatogiai dėl jiems taikomų nediskretiškų apibūdinimų, kuriuos savo pranešimuose pateikdavo JAV diplomatai, tačiau dauguma neigė, kad paviešinta medžiaga pablogins santykius su Vašingtonu.

Kita vertus, buvo ir nusivylusių – pavyzdžiui, Lenkija, kuri nuo Šaltojo karo pabaigos daug investavo į ryšių stiprinimą su ją “išgelbėjusiomis” Jungtinėmis Valstijomis, iš “WikiLeaks” sužinojo, kad šį susižavėjimą vargu ar galima vadinti abipusiu.

“Turime išties rimtą problemą”, – Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė žurnalistams, sužinojęs, kad JAV neplanuoja įkurdinti jo šalyje nuolatinio amerikiečių karinio kontingento.

“Ši problema susijusi su iliuzijų praradimu dėl santykių tarp įvairių šalių – pavyzdžiui, tarp tokių artimų sąjungininkių kaip Jungtinės Valstijos ir Lenkija”, – pabrėžė jis.

Vienas aukšto rango Europos diplomatijos šaltinis sakė manantis, kad Lenkija nuo šiol daugiau dėmesio skirs ryšių su kitomis Europos šalimis stiprinimui ir mažiau laiko praleis koketuodama su Vašingtonu.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad “WikiLeaks” nutekinti dokumentai “atskleidžia visą šių įvertinimų, šių apibūdinimų cinizmą, kuris vyrauja” Jungtinių Valstijų politikoje.

JAV diplomatai savo korespondencijoje Rusijos lyderius lygino su komiksų personažais: D.Medvedevo ir premjero Vladimiro Putino santykius jie prilygina ryšiui tarp Robino ir Betmeno. Tuo tarpu pats V.Putinas aprašomas kaip “vadovaujantis patinas” ir “užkulisinis lėlininkas”, nepatenkintas dabartiniu savo vaidmeniu.

Iki šiol paviešintuose JAV diplomatiniai pranešimuose kai kurie kiti lyderiai taip pat vaizduojami toli gražu ne malonioje šviesoje. Tačiau tikėtina, kad šių paviešinimų poveikis santykiams tarp valstybių vadovų turbūt išaiškės tik po kurio laiko, jeigu apskritai bus pastebimas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo pavadinta vengiančia rizikos ir retai kada kūrybinga; Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) – įžeidžiu ir autoritarišku; Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) – neryžtingu ir tuščiu, o Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) esą “stinga gebėjimo įsigilinti”.

JAV diplomatai rašė, kad Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tejipas Edohanas) yra valdomas “geležinio pataikaujančių (tačiau jį niekinančių) patarėjų žiedo”, o jo užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davotohlu) yra “itin pavojingas”.

Libijos lyderis Moameras Kadhafi (Muamaras Kadafis) gyrė “WikiLeaks”, kad tinklalapis demaskavo JAV “veidmainystę”, pridūręs, kad šie dokumentai įrodo, jog “Amerika nėra tokia, kokia ją tikėjo esant sąjungininkai ir draugai”.

Pasak M.Kadhafi, “WikiLeaks” vaidmuo “labai svarbus atskleidžiant sąmokslus prieš asmenis ir tautas, kurie gimsta už užsklandų”, tačiau perspėjo, kad tinklalapis gali netekti pasitikėjimo, jeigu pradės “kenkti žmonių įvaizdžiui”.

Buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Thabo Mbeki (Tabas Mbekis), šiuo metu Afrikos Sąjungos (AS) vardu tarpininkaujantis sprendžiant politinė krizę Dramblio Kaulo Krante, taip pat neišvengė kandžios JAV diplomatų plunksnos ir buvo išvadintas “neracionaliu” ir “perdėm jautriu”.

Tuo tarpu nutekinti pranešimai apie padėtį Artimuosiuose Rytuose sukėlė “nesusipratimų”, kai buvo paviešinti retai kada viešai girdimi arabų šalių lyderių pasisakymai.

Saudo Arabijos ir Bahreino vadovai ragino Jungtines Valstijas suduoti karinį smūgį Iranui dėl Teherano vykdomos prieštaringai vertinamos branduolinės programos, o Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula) prašė, kad Vašingtonas “nukirstų galvą gyvatei”.

Izraelis pagyrė save, sakydamas, jog šie pareiškimai pateisina jo paties raginimus imtis veiksmų prieš Iraną.

Tuo tarpu Teheranas perspėjo savo kaimynus arabus neįkliūti į “WikiLeaks” paspęstas “žabangas”, o patį tinklalapį vadino Irano baimės kurstymo ir vienybės skaldymo projektu.