Viena naivi gerbėja buvo pamaloninta kvietimo papietauti su žmogumi, kurį ji laikė kovotoju už žodžio laisvę. Kita jauna moteris parėmė šią kovą, pasiūliusi tam vyrui apsistoti jos namuose, kol bus išvykusi į kelionę, tačiau sugrįžo anksčiau nei buvo planavusi.

Abi šios pažintys baigėsi seksu. O dabar “WikiLeaks” įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas), kurio tinklalapis jau atskleidė daugybę JAV vyriausybės paslapčių, yra už grotų, kur atsidūrė, kad atsakytų į klausimus, ar jo veiksmai traktuotini kaip išžaginimas pagal neįprastai platų šio nusikaltimo apibrėžimą, taikomą Švedijoje.

Švedija garsėja kaip viena pažangiausių šalių lyčių lygybės požiūriu, ir ši seniai puoselėjama tradicija padėjo pamatą atsirasti tokiai išžaginimo traktuotei, pagal kurią tokio nusikaltimo inkriminavimui neretai gali pakati minimalios prievartos panaudojimo.

Kaltinimai gali būti pareikšti, jei buvo net nedidelė jėgos panaudojimo grėsmė, pavyzdžiui, truktelėta ranka. Išžaginimu gali būti laikomi lytiniai santykiai su asmeniu, kuris yra be sąmonės, apsvaigęs nuo alkoholio ar miega.

Iš smarkiai redaguotų Švedijos policijos ataskaitų ir detalių, paviešintų praėjusį antradienį per britų teismo posėdį, ima ryškėti vaizdas, kaip lengvas flirtas baigėsi seksu, kuriuo viskas veikiausiai ir būtų pasibaigę, jei J.Assange’as nebūtų peržengęs ribos – atsisakęs prezervatyvo ir be apsaugos priemonių mylėjęsis su moterimi tuo metu, kai ji miegojo.

J.Assange’as griežtai neigia, kad jo veiksmai gali būti prilyginti išžaginimui, o jo advokatai šiuos kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.

Švedijoje rugpjūčio 30 dieną apklausiamas policijos dėl vieno iš jam mestų kaltinimų, 39 metų australas patvirtino vienos iš minėtų moterų papasakotos versijos bendriausius faktus. Tačiau kaip rodo smarkiai redaguotas apklausos protokolas, jis atkakliai tvirtino, kad visos sueitys vyko esant abiejų partnerių sutikimui.

Viena iš moterų pareiškime policijai rašė, kad ją buvo užvaldęs noras susitikti su aukštu, laibu vyriškiu, kurį ji laikė kovos už žodžio laisvę didvyriu – “įdomiu, drąsiu ir žaviu”.

Po to, kai pamatė vieną J.Assange’o interviu televizijai, ši 27 metų moteris dvi savaites uoliai gaudė kiekvieną naujienų pranešimą apie jį, o vieną vakarą interneto paieškų sistemoje “Google” įvedusi jo pavardę sužinojo, kad rugpjūčio 14 dieną “WikiLeaks” vadovas skaitys paskaitą Švedijoje.

Moteris susiekė su renginio organizatoriais ir pasisiūlė padėti mainais už pakvietimą į seminarą. Į renginį ji atvyko vilkėdama šviesiai rožinės spalvos megztinį. Atsisėdusi pirmoje eilėje ji ryškiai išsiskyrė tarp tamsius drabužius vilkėjusių žurnalistų.

Ledai pajudėjo, kai moteris pažadėjo nupirkti laidą, kurio reikėjo J.Assange’o kompiuteriui.

Kaip tvirtino moteris, po paskaitos ji buvo pakviesta kartu užkąsti ir sėdėjo greta J.Assange’o. Valgio metu jie flirtavo ir, pasak moters, kažkuriuo metu J.Assange’as jai netgi ranka įdėjo į burną duonos bei sūrio. Policijos ataskaitoje rašoma, kad moteriai tai patiko ir ji jautėsi pamaloninta.

Vėliau ji su J.Assange’u nuėjo į kiną, kur, jos teigimu, jiedu bučiavosi. Po dviejų dienų moteris parsivedė jį į savo namus. Tačiau tuo metu, kaip ji sakė policijai, “aistra ir jaudulys jau buvo išblėsę”.

Važiuojant traukiniu į moters namus, pasak jos, J.Assange’as įsijungė kompiuterį ir ėmė skaityti komentarus apie save socialiniame tinkle “Twitter”. “Jis kompiuteriui skyrė daugiau dėmesio nei man”, – sakė moteris.

Moters namus jie pasiekė vidurnaktį, o tai, kas vyko vėliau, “buvo labai pilka ir nuobodu”, sakė ji policijai. Advokato iš Britanijos žodžiais, moteris policijai tvirtino, kad J.Assange’as užsispyrė ir atsisakė naudoti prezervatyvą.

Kitos moters istorija, atrodo, taip pat liudija tarp jos ir J.Assange’o buvus atsitiktinius lytinus santykius be kruopelės romantikos.

31 metų feministė mokslininkė, dirbusi organizacijoje, kurios kvietimu J.Assange’as rugpjūčio 14 dieną Stokholme skaitė paskaitą, leido jam apsistoti savo bute, kol ji bus išvykusi į kelionę. Tačiau moteris į namus sugrįžo anksčiau nei buvo planavusi ir sutarė su J.Assange’u, kad jis gali čia pasilikti.

Vakare jie išėjo drauge pavakarieniauti, o sugrįžę namo gėrė arbatą ir, pasak moters, suartėjo. Vėliau tą pačią naktį, kaip tvirtinama moters pareiškime policijai, J.Assange’as ją išžagino. Per Londono teismo posėdį jos advokatas kaltino “Wikileaks” vadovą, kad jis nenaudodamas prezervatyvo turėjo lytinių santykių su moterimi, kai ši miegojo.

Po to J.Assange’as dar beveik savaitę gyveno tame bute.

Per tą laiką pirmoji moteris nesėkmingai mėgino susisiekti su J.Assange’u. Visgi rugpjūčio 20 dieną jai pavyko išsiaiškinti, kur jis apsistojęs.

Abi moterys pasikalbėjo. Pasipasakojusios viena kitai apie savo pažintį su “WikiLeaks” vadovu, jos nusprendė drauge kreiptis į policiją ir parašė skundus dėl išžaginimo.

Bylą komplikuoja pikantiška diskusija internete. Viena iš J.Assange’o kaltintojų sausį, maždaug septyni mėnesiai prieš tai, kai kreipėsi į policiją dėl išprievartavimo, vienoje tinklaraščio žinutėje siūlė septynis patarimus, kaip nubausti “neištikimą meilužį”.

J.Assange’as abiem atvejai neigia visus jam metamus kaltinimus ir siekia, kad nebūtų išduotas Švedijai. Jo advokatas Didžiojoje Britanijoje Markas Stephensas (Markas Stivensas) sako, kad visi šie kaltinimai yra susiję su ginču dėl “lytinio akto, kuris įvyko esant abiejų partnerių sutikimui, bet buvo nesaugus”.

Lytinis aktas nenaudojant prezervatyvo pagal Švedijos įstatymus negali būti traktuojamas kaip išžaginimas, tačiau lytiniai santykiai su miegančiu asmeniu laikomi sueitimi nesant abiejų partnerių sutikimo.

J.Assange’o advokatas Švedijoje Bjoernas Hurtigas (Bjornas Hurtigas) tvirtina, kad seksualinės prievartos bylose teismai būna nusistatę prieš kaltinamuosius, todėl “WikiLeaks” vadovas turi būtinai įrodyti esąs nekaltas.

“Atėjimas į teismo salę su tokiu kaltinimu, kaip išžaginimas, prilygsta pralaimėjimui pirmajame kėlinyje “sausu” rezultatu 0:3″, – sakė

Vis dėlto Švedijoje, kuri tarp 24 Europos valstybių užima pirmą vietą pagal policijai praneštus seksualinius nusikaltimus (100 tūkst. piliečių tenka 47 atvejai), tik 10 proc. tokių bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais, rodo 2009 metais atlikto tyrimo, kurį finansavo Europos Komisija, duomenys.

Advokatė ir Stokholmo universiteto mokslininkė Eva Diesen sakė, kad žemas apkaltinamųjų nuosprendžių rodiklis iš dalies gali būti aiškinamas daiktinių įrodymų stoka. Tai, pasak jos, pasakytina ir J.Assange’o atveju.

Nuo rugpjūčio mėnesio, kai policijai buvo pateikti minėtų moterų skundai, trys prokurorai priėmė skirtingus sprendimus dėl to, ar pradėti tyrimą. Pasak E.Diesen, Švedijoje tokie posūkiai įprasti seksualinių nusikaltimų tyrimo bylose.

“Kai kurie prokurorai labai atsargūs ir linkę nesiimt veiksmų, dėl kurių nėra tikri. Tuo tarpu kiti prokurorai linkę imtis kokių nors veiksmų, nes mano, jog svarbu tirti bylą, ir tikisi, jog paaiškės daugiau detalių”, – sakė ji.

Pastaraisiais metais Švedijoje tirtos kelios daug dėmesio sulaukusios bylos pakurstė diskusijas apie neįprastus šalies įstatymus.

2007 metais švedus papiktino teismo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis dviem Stokholmo naktiniuose klubuose mėgusiems lankytis vyriškiams, kaltintiems 19-metės išžaginimu.

Nors mergina buvo sužalota, teismas paskelbė negalintis priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl išžaginimo, nes ji anksčiau su tais vyrais turėjo sadomazochistinio pobūdžio seksualinių santykių.

Apeliacinis teismas vėliau atmetė šią nutartį, pareiškęs, jog šių vyrų vienas kitam siųstos SMS žinutės įrodė, jog jie melavo apie tai, kas nutiko.

2008 metais teismas skyrė dvejus metus kalėjimo Čilėje gimusiam tenorui Tito Beltranui (Titui Beltranui) už 18-metės išprievartavimą turnė metu. Ši byla sulaukė didelio susidomėjimo ne tik dėl to, kad prieš teismą stojo garsenybė, bet ir todėl, kad nuosprendis buvo paskelbtas iš esmė remiantis nukentėjusios merginos parodymais.

Teismas nurodė, kad liudininkas, kalbėjęs su nukentėjusiąja po incidento, patvirtino jos pasakojimą.

Praėjusį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje apie smurtinius nusikaltimus prieš moteris, kurios rengimą finansavo vyriausybė, policija buvo kritikuojama už tai, kad per mažai stengiasi surinkti fizinius išžaginimo įkalčius.

Kitoje apžvalgoje buvo raginama dar labiau sugriežtinti įstatymus, apibrėžiančius seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Dokumento autorių nuomone, bet kokie seksualiniai veiksmai, jei jie atliekami kuriam nors iš partnerių nepareiškus sutikimo, turėtų būti laikomi nusikaltimu, net jei nebūta smurto.