Saugią ateitį garantuoja tik tos studijos, kurias baigus, gali dirbti bet kuriame pasaulio krašte. O šitai garantuoja tik gamtos ir techniškųjų mokslų krypčių studijos.

Šiandien brangiausiai apmokami socialinių mokslų krypties specialistai po 10 – 20-ies metų darbo rinkai bus mažai reikalingi. O jų atlyginimai, jei ir nekris, tai ir nebeaugs. Tuo tarpu konkurencija ir darbo krūviai pasieks sveikatai pavojingas ribas.
Tie, kas akylai seka tiek Europos, tiek JAV, tiek Azijos šalių mokslo, verslo bei darbo rinkos analitikų prognozes, jau ir šiandien sako, kad pažangiausiose šalyse jau dominuoja ir daugiausiai uždirba visai kitų mokslų krypčių atstovai. Pirmiausia, gamtos bei technologijos mokslų krypčių specialistai.
“Tiek organizuodami studijas, tiek rinkdamiesi, ką studijuoti, mes turime dairytis, pirmiausia, kuo gyvena V.Europa, JAV ir Azija, nes ten, pirmiausia, pamatomos naujos šakos. Šitaip, beje, elgesi visi didieji mokslo lyderiai. Tiesa, Lietuvą, – kaip pastebi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, profesorius Petras Baršauskas, – inovatyviausių šalių tendencijos pasiekia su dešimties – penkiolikos metų pavėlavimu. Tarkime, tai, ką mes dabar darome Kauno technologijos universitete (KTU) ir esame pirmeiviai Lietuvoje, kurdami inovacijų ir verslo centrus, “startup” bendroves, pažangiausi pasaulio universitetai šitai padarė dar prieš 10 – 15 metų”.
Panašiai galima kalbėti ir apie darbo rinką, tai yra, profesijos, kurios dabar yra paklausiausios JAV, Vakarų Europoje ar labiausiai pažengusiose Azijos šalyse, po 8-10 metų vienos paklausiausių bus ir Lietuvoje.
“Kai labai išmintingo žmogaus, Izraelio prezidento Šimono Pereso paklausė, ką verta šiandienos jaunuoliams studijuoti, jis atsakė, kad reikia rinktis tas specialybes, kurios turi globalų panaudojimą, – į klausimą, ką verta studijuoti abstrahuotai atsakė Lietuvos mokslo premijos laureatas, pramonininkas Vladas Algirdas Bumelis, bet tuoj pat detaliau paaiškino: Kitaip tariant, derėtų rinktis specialybes, kurios garantuoja darbą bet kurioje pasaulio šalyje”.
Tad žvilgterkime detaliau, kokių specialistų šiandien trūksta labiausiai išsivyčiusių pasaulio šalių darbo rinkoms ir kokios profesijos turi garantuotą ateitį?

Ateities mokslas ir pramonė susiję su “bio” ir “nano”
Įvairiuose reitinguose besispecializuojantis JAV interneto žurnalas “US News & World Report”, ką tik paskelbė du reitingus: 100 reikalingiausių ateities (iki maždaug 2020-ųjų) specialybių sąrašą bei “Top 10 darbo vietų” 2013-aisiais. Pastarajame dominuoja: odontologai, medicinos slaugytojos, farmacininkai, kompiuterinių sistemų analitikai, gydytojai, duomenų bazių administratoriai, programinės įrangos kūrėjai, kineziterapeutai, interneto vystytojai ir dantų higienistai.
O ateities “Top specialybių” šimtuko pirmosiose pozicijose vėlgi gamtos ir techniškųjų mokslų specialybės.
“XX a. buvo fizikų amžius, o XXI a. variklis – biologija, – paaiškina prof. V.A.Bumelis. – Be to, šiame amžiuje itin svarbu dar ir technologijos, tad svarbu išmanyti biologiją, chemiją, matematiką ir logiką. Kita šiame amžiuje dominuosianti sritis – nanotechnologijos ir technikos mokslai, inžinerija bei procesų pažinimas”.
K.Baršauskas paantrina: “Is tikrųjų pasaulis vysto “bio” ir “nano” mokslo ir verslo šakas. Todėl, jei nenorime atsilikti, privalome būti atviri pasaulio tendencijoms”.
Šįmet mokyklą baigsianti Kauno Šv. Mato gimnazijos “ketvirtokė” Lina Gurskytė ne pagal metus brandžiai dėsto apie specialybės pasirinkimą. “Tai tikrai labai komplikuotas procesas, bet nori nenori, turi mąstyti apie ateities perspektyvas: kokios bus galimybės įsidarbinti. Nemeluosiu, humanitariniai mokslai man itin artimi: miela gilintis į literatūrą, filosofiją, domėtis naujausiomis šių mokslų tendencijomis, – prisipažįsta L.Gurskytė. – Bet tiek rinkos ekspertų, tiek tėvų paskatinimas rinktis kažką apčiuopiamesnio nei šie mokslai, nulėmė sprendimą studijuoti genetiką arba biochemiją”.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.