Šiame “Veido” numeryje jau penktą kartą pristatome savivaldybių reitingą, taip atskleisdami, kur gyvenimo kokybė geriausia. Pirmoje vietoje atsidūrė Vilnius, tačiau daugiausia tik dėl to, kad tai sostinė ir čia daugiausia aukščiausio lygio sveikatos priežiūros įstaigų, muziejų, čia suplaukia daugiausiai užsienio investicijų, ES paramos, čia traukia žmonės iš provincijos, čia statoma nemažai naujų būstų, o ir gatvės čia palyginti neblogai prižiūrimos.
Tačiau tai lemia tik sostinės statusas, o ne miesto valdžios sprendimai. Iš tiesų Vilniui su valdžios žmonėmis niekada labai nesisekė. Juk visi jie sostinei užkabino net 850 mln. Lt skolų kuprą, didžiuma šių skolintų pinigų išleisti ne kokiems nors investiciniams projektams, o tiesiog pravalgyti. Kitaip tariant, Vilniaus merų ir vietos valdžios politikų vadybos, administravimo ar elementaraus ūkiškumo įgūdžiai gana menki palyginti su kitų miestų ir rajonų merais. Vilniaus valdžia visada daugiau išsiskirdavo gal tik aukštu korupcijos lygiu, viešųjų ryšių akcijomis ir arogancija.
Žvelgiant paprasto piliečio akimis, tarkime, Ignalinos, Radviliškio, Kėdainių ar Švenčionių valdžia gerokai arčiau žmogaus, o ir dirba ji kur kas profesionaliau nei atitinkamos Vilniaus institucijos. O iki kokių Druskininkų miesto tvarkymo, plėtros ir vadybos lygio Vilniui (ir net tik jam, dar ir Kaunui) apskritai prireiktų šviesmečių. Kartais net susimąstai, kad gal tą Druskininkų merą Ričardą Malinauską reikėtų klonuoti. Kai pasiteiravome, ar jis pats apie centrinę šalies valdžią nenorėtų pagalvoti, meras atsakė: “Kam man visa tai. Geriau daugiau nuveikti savo krašte.” Gaila.
Mūsų centrinė valdžia irgi stipriai išklerusi ir su profesionalumu dažnai prasilenkianti, o su aukščiausio lygio vadyba apskritai, regis, nebesusitinka. Kiekvieną savaitę tai viena, tai kita ministerija tarsi bando Šaraškino kontorą. Kartais net atrodo, kad prieinama iki šios kontoros įžeidimo. Vien ko vertos praėjusios savaitės nesąmonės Energetikos ministerijoje ir su ja susijusiose organizacijose.
Ministras Arvydas Sekmokas, žinoma, geras žmogus, patriotas, bet jau vadyba vadyba. Ji netelpa į jokius rėmus. Kartais tik pasidžiaugi, kad Ignalinos atominė elektrinė jau uždaryta, nes su tokiais “kadrais” ir tokiais sprendimais ji tikriausiai į orą būtų išlėkusi.
Ir didžiausia atsakomybė už nesusipratimus, už trypčiojimą vietoj tenka, žinoma, A.Sekmokui. Juk Energetikos ministerija sukurta nuo nulio, juk jis pasirinko komandą, juk jis (gal dar su konservatorių pagalba) pasikvietė Romą Švedą, jis susirado Osvaldą Čiukšį, o dabar štai liko vienas (tiksliau, su prastu Energetikos ministerijos įvaizdžiu). O.Čiukšys, kuriam ilgokai mokėta 26 tūkst. Lt alga kas mėnesį, dabar atvirai tyčiojasi, spardo užpakalį A.Sekmokui, įrodinėja, kad Ignalinos atominėje elektrinėje tvyro chaosas, o pats kratosi visos jam pačiam tenkančios atsakomybės.
Dėl chaoso su O.Čiukšiu galima sutikti. Į Energetikos ministeriją dėta tiek lūkesčių, o ji per 32 mėnesius jų išpildė gal tik 20 proc. Ir labiausiai dėl to kalta ydinga vadyba ir neprofesionalumas. Vis dėlto gal R.Malinauską klonuoti reikia. Vieną jų pravartu būtų pasiųsti į Energetikos ministeriją, kitą – į Aplinkos, o trečią – į Vilniaus miesto savivaldybę.

Įkirta
Kartais net pagalvoji, kad gal tą Druskininkų merą Ričardą Malinauską reikėtų klonuoti.