Jei politikos apžvalgininką, JAV Harvardo universiteto daktarą Kęstutį Girnių kas nors sugalvotų paskirti privačios bendrovės vadovu ar bent universiteto katedros vadėju, į Lietuvą grįžtų sovietiniai laikai. Apžvalgininkas už darbą profesoriams ar inžinieriams mokėtų tiek pat, kiek ir biuro valytojai. O  gal net ir mažiau. Nes, pasak Kęstučio Girniaus,  profesoriaus darbas teikia malonumą, todėl už jį gali būti mažiau mokama nei už nuobodų darbą dirbančių žmonių darbą. Tokios atviros komunistinės propagandos neteko skaityti dar nuo tų laikų kai universitete reikėjo studijuoti Komunistų partijos istoriją ar mokslinį komunizmą. Tokią absurdišką išvadą tenka pasidaryti skaitant šio apžvalgininko parašytą Konstitucinio Teismo išaiškinimo kritiką dėl sprendimo apie pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimą krizės metu.

Štai komentatoriaus mintys:

Kodėl mažiau sudėtingą darbą dirbantys ne tik turi uždirbti mažiau, bet jų atlyginimai negali net priartėti prie sudėtingesnį darbą dirbančiųjų? Galima argumentuoti, kad sunkų, pavojingą ar nuobodų darbą dirbantys žmonės turėtų gauti didesnius atlyginimus, nes jų darbas nemalonus, o teisėjai ar mokslininkai mažesnius, nes jų darbas yra įdomesnis, labiau tenkinantis, suteikia didesnį prestižą.

Matyt, amerikietis niekada nėra skaitęs Michailo Bulgakovo romano “Šuns širdis” ir nežino, kad profesoriai visuomet prieštaravo “šarikovų” norui nieko nedirbti, bet su profesoriais viską pasidalinti po lygiai. Ar Boriso Pasternako romano “Daktaras Živago“, kuriame meninėmis priemonėmis parodyta ką bolševizmas, įgyvendinęs lygiavos principą, davė Rusijai. Rusija atsikosėja kruvinomis lygiavos nustatymo pasekmėmis iki šiol. Šią bolševikų sukurtą lygiavos koncepciją mes, lietuviai, gerai pajutome savo kailiu. Dar nemažai kas pamena laikus, kai nepriklausomai nuo to, ar tu dirbsi, ar tik vaidinsi, kad dirbi, ar mokysies, ar nesimokysi tau už “darbą” bus atlyginta taip pat. Bet jei priklausysi proletariatui, tai galėsi uždirbti daugiau, nes, pasak mūsiškio bolševikų ideologo poeto Juliaus Janonio, „… tavo rankos pūslėtos, o delnai prakaituoti”.

Tiek JAV, tiek Prancūzijoje septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ypač tarp tarp akademinės bendruomenėje buvo populiarios komunizmo “teisingumo“ idėjos. Akademinė bendruomenės, kuri dažnai neturėjo nieko bendro su rinkos ekonomika, norėjo kitų sąskaita sukurti teisingą visuomenę, kurioje nebūtų kapitalizmo ir klestėtų lygiavos principas. Vakaruose tokios idėjos, priešingai nei Rusijoje, nebuvo įgyvendintos. Vakaruose buvo atsispirta lygiavos idėjoms ir išsaugotos prielaidos, kad daugiau išsilavinę ir sudėtingesnį darbą dirbantieji ir uždirba daugiau.

Tiesą pasakius, tiems, kurie yra linkę vėl romantizuoti socializmo idėją dėl jauno amžiaus ar menko sovietinio režimo pažinimo, reikia priminti, jog viešai deklaruodami lygybę ir brolybę, bolševikai sugebėdavo pasivogti ar pasisavinti, kad jiems nereikėtų gyventi tokiame pačiame skurde kaip ir tiems, kurių “rankos pūslėtos, o delnai prakaituoti”.

Ką politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius  turėjo galvoje rašydamas, kad jam nepatinka “teismokratija”, kuri įpareigoja pensijas ir atlyginimus mažinti proporcingai. VU Tarptautinių santykių instituto docentas norėtų tai padaryti taip pat, kaip tai darė bolševikai – tuos, kurie gaudavo ar uždirbdavo daugiau, apskritai sunaikinti, kad proletariatui liktų daugiau ką dalintis po lygiai. Kas norės labiau lavintis ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją, jei tai nebus susiję su geresniu atlygiu už darbą.

Ir man šis kolegos kritikuojamas KT išaiškinimas kelia daug abejonių. Bet dėl visai kitų priežasčių. Pirmiausia todėl, kad ragina Vyriausybę grąžinti biudžetininkams atlyginimus, į buvusius iki krizės, jei Vyriausybei pavyksta surinkti biudžetą. Kas iš to, kad pavyksta surinkti, bet jame žioji kelių milijardų skola, dengiama skolintomis lėšomis. Ir taip Lietuva pamažu juda Graikijos keliu.