Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis 2015-uosius pasitinka nusiteikęs optimistiškai: Lietuva juda didesnio energetinio ir nacionalinio saugumo link, yra vis daugiau prielaidų mažėti skurdui bei socialinei atskirčiai.

Viktorija Balsytė

VEIDAS: Kai kurie analitikai (pavyzdžiui, Nourielis Roubini) perspėja, kad artimiausiu metu laukia dar didesnė krizė nei 2008-aisiais. Kokius namų darbus Lietuva turėtų padaryti ruošdamasi blogiausiam?

Z.B.: Namų darbai jau daromi. Turiu galvoje energetiką, galimybę gauti energiją iš kelių šaltinių. Lietuva eina energetinio saugumo didinimo keliu. Juk per krizę gamtines dujas pirkome milžiniška kaina, o didelė energijos išteklių kaina dar labiau padidino ekonomikos nuosmukį, sunkia našta gulė ir ant gyventojų pečių.

Būtina kuo sparčiau įgyvendinti strateginius projektus: elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, dujų jungties su Lenkija, vidaus dujotiekių statybos bei modernizavimo.

O dėl prognozių, kad po metų ar dvejų pasaulio laukia dar didesnė krizė, būčiau atsargesnis. Nemanau, kad galima tiksliai ir atsakingai prognozuoti, kas vyks su pasaulio ekonomika po dvejų metų. Kas šiandien gali tiksliai pasakyti, kiek po metų kainuos nafta?

VEIDAS: Vis dėlto kaip vertinate dabar stebimą naftos kainų kritimą – kaip trumpalaikį reiškinį ar kaip naftos kainų burbulo sprogimą ir jų grįžimą į normalias vėžes?

Z.B.: Galima teigti, kad naftos sektoriuje prasidėjo revoliucija, nafta smarkiai pinga. Kada šie revoliuciniai pokyčiai baigsis, kokios bus pasekmės, prognozuoti sudėtinga. Manau, kad ateityje tikėtis labai pigios naftos nereikėtų. Kol kas rinkoje yra daug perteklinės naftos, bet taip nebus amžinai. Naftos poreikis pasaulyje vis dar išlieka didelis, nors ir matomos akivaizdžios tendencijos ieškoti ir taikyti naujus, alternatyvius energijos šaltinius, naujas technologijas.

VEIDAS: Ką kitais metais prognozuojate SGD terminalui – pelningą ar nuostolingą veiklą? Ar verta terminalą paleisti visu pajėgumu, o gal geriau leisti jam veikti minimaliu režimu ir pirkti atpigusias rusiškas dujas?

Z.B.: SGD terminalas yra alternatyva, garantija, kad turime ne vieną dujų tiekimo šaltinį. Taip, laivo nuoma, terminalo eksploatacija – brangus reikalas. Bet juk dar visai neseniai už rusiškas dujas mokėjome brangiausiai visoje Europoje, permokėjome milijardus litų. Pastačius terminalą niekas mums vienašališkai nebegali diktuoti savo sąlygų. Todėl net drįstu teigti, kad terminalo tikslas nėra būtinai tik pelninga veikla. Terminalo tikslas – suteikti mūsų energetikos sistemai apsaugą, užtikrinti, kad galėsime rinktis ir pirkti dujas konkurencingomis kainomis.

SGD terminalas nereiškia, kad visas dujas turime pirkti tik iš jo. Sprendimai turi būti racionalūs. Jei pigesnės rusiškos dujos – reikia pirkti daugiau rusiškų.

VEIDAS: O kaip vertinate Lietuvos pasiryžimą didinti gynybos biudžetą? Ar kelios papildomos karinės priemonės už daug milijonų gali iš tiesų padidinti tokios mažos šalies saugumą?

Z.B.: Lietuva neturi kito pasirinkimo – gynybą reikia stiprinti: būtina modernizuoti kariuomenę, didinti jos kovingumą. Nei tankų, nei lėktuvų Lietuva šiandien nepajėgi pirkti, jų ir nereikia: esame NATO nariai, priklausome kolektyvinei gynybos sistemai. Jei norime, kad mus gintų kitos valstybės, ir patys turime būti tinkamai pasirengę.

Tačiau noriu pabrėžti, kad nacionalinis saugumas – ne tik kariuomenė, tinkamas pasirengimas gintis. Svarbiausia kiekvienos nacionalinio saugumo strategijos grandis yra žmonės, valstybės gyventojai: ar jie pasitiki valdžios sprendimais, kokiomis nuotaikomis gyvena, ar jaučiasi socialiai saugūs, pagaliau ar aukotų savo gyvybę dėl šalies laisvės. Todėl skurdas, nepriteklius, teisingumo stoka yra ir nacionalinio saugumo reikalas.

VEIDAS: Esate minėjęs, kad prie skurdo ir atskirties mažinimo labai prisideda ES parama. Jei kalbėsime konkrečiai apie žemės ūkį, kaip manote, ar Lietuvos ūkininkų gaunama ES parama kada nors susilygins su ES vidurkiu ir kada tai gali nutikti?

Z.B.: Manau, kad kitoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje, 2020–2027 m., išmokos Lietuvos žemdirbiams gali labai smarkiai priartėti prie ES vidurkio. Šioje finansinėje perspektyvoje išmokos mūsų šalies žemdirbiams pasieks apie 75 proc. ES vidurkio.

VEIDAS: Kaip vertinate diskusijas dėl dvigubos pilietybės? Ar pritariate referendumui šiuo klausimu?

Z.B.: Aš pasisakau už dvigubos pilietybės įteisinimą. Esu už referendumus – už tai, kad piliečiai galėtų pareikšti savo nuomonę ir poziciją. Referendumų Lietuvoje turėtų būti daugiau. Vis dėlto nemanyčiau, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės – pats geriausias sprendimas. Referendumas gali ir neįvykti. Kita vertus, kaip žmonės balsuos, taip ir bus. Aš esu už dvigubą pilietybę.