“Veido” ekspertai Darbo, “Tvarkos ir teisingumo”, Liaudies partijos ir Naujosios sąjungos programose aptiko įdomių idėjų, bet daugelis jų neįgyvendinamos.

“Veidas”, tęsdamas rašinių ciklą apie partijų programas savivaldybių rinkimuose, centristinėmis save vadinančių partijų pažadus apibendrinti gali taip: jie gausūs, tačiau daugeliu atvejų nepavyko įžvelgti konkretumo, kokiais būdais ir finansavimo šaltiniais juos būtų įmanoma įgyvendinti. Kai kurios jų idėjos leidžia abejoti, ar partijos tikrai yra centristinės. Ir praktiškai visose programose esama pažadų, kuriuos įgyvendinti gali ne savivalda, o centrinė valdžia. Tad ko galima tikėtis balsuojant už Darbo, “Tvarkos ir teisingumo”, Liaudies partiją ar Naująją sąjungą, pagal jų programas sunku įvardyti. O ką žada Centro partija – dar neaiškiau, nes ji savo programos kol kas nėra pateikusi.
Kad vietoj konkrečių priemonių – šūkiai, Lietuvos politinėje padangėje ne naujiena. Tačiau esama ir naujovių. Štai Naujosios sąjungos programa – naujos formos: iliustruota rinkimuose besivaržančių partiečių nuotraukomis su programos komentarais, suskirstyta ne pagal sritis, o pagal rinkėjų amžiaus grupes ir joms aktualias problemas. Kita naujovė – “Tvarka ir teisingumas” pareiškė sąmoningai parengusi programą ne savivaldos, bet visos Lietuvos problemoms spręsti, o ją pagrindė skandinaviškais problemų sprendimo pavyzdžiais.

Nepaisyti kompetencijos ribų tolygu populizmui
“Aš buvau meras ir puikiai žinau, ką šiandien gali savivaldybės, o ko ne. Mes neapgaudinėjame žmonių, savivaldybių rinkimams pateikdami partijos politinę veiksmų programą, ką apskritai valstybėje reikėtų keisti. Po beveik poros metų – Seimo rinkimai, tad savivaldos rinkimai yra žingsnelis ta kryptimi, pasakant, kokių dalykų norime siekti”, – aiškina “Tvarkos ir teisingumo” lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas.
Suprask, jei už “tvarkiečius” balsuosite ir dabar, ir 2012 m., Lietuva netrukus taps skandinaviškos gerovės šalimi, nes programoje nurodyti Lietuvos problemų sprendimo būdai pagal skandinaviškus receptus. Vis dėlto Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojai, išanalizavę programas, padarė vienareikšmę išvadą: “Jei partijos programos savivaldybių rinkimams turinys neatitinka savivaldybės tarybos funkcijų, apibrėžtų Konstitucijoje ir įstatymuose, populistinio atspalvio programose nebuvimas yra kvestionuotinas.”
Paprasčiau tariant, žadėti tai, ko įstatymai neleidžia tesėti, yra paprasčiausias populizmas. Ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Algis Krupavičius mano, kad savivaldos rinkimų programoje netinka įsipareigoti reformuoti mokesčius ar stabdyti kainų didėjimą.
Vis dėlto “tvarkiečiai” bent jau aiškina, kodėl taip elgiasi, o kitos partijos, tiesa, kur kas mažesnėmis dozėmis, į programas irgi prikaišioja užduočių ne savivaldos pečiams.

Gerai, bet neaišku, kaip ir už ką
“Daugelis programų – abstrakčių šūkių ir idėjų rinkinys, bet ne sprendimų ir veiksmų planas. Kaip galėtų būti įgyvendintos dauguma partijų keliamų idėjų, visiškai neaišku. Niekas ir nesugebėtų nustatyti, ar iš tikrųjų per kadenciją kas nors “patobulėjo”, “sustiprėjo”, “praskaidrėjo”, “buvo paskatinta”, “išsiplėtojo” ir pan. O kartais atrodo, kad Lietuvos savivaldybės turi ne deficitinius, o stipriai perteklinius biudžetus ir tiesiog stokojama idėjų, kaip būtų galima išleisti šiuos pinigus”, – piktinasi sociologas Mindaugas Degutis.
Pažadų realumu greičiausiai netiki net patys programų kūrėjai.
Pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko žodžiais, negi galima manyti, kad Lietuva, kaip kad siūlo “tvarkiečiai”, tuo pačiu metu gali mažinti mokesčius ir tapti mažo nedarbo ir didelių socialinių garantijų šalimi? O Liaudies partija nenurodė kaip, bet užsibrėžė į Lietuvą grąžinti užsienyje dirbantį jaunimą, užtikrinti ekonomišką ir skaidrų energetikos, šilumos ir vandens bei komunalinių paslaugų teikimą. Naujoji sąjunga ir “darbiečiai” numatę itin daug naujų kultūros, švietimo, miesto infrastruktūros projektų, tačiau iš kokių lėšų – didinamų mokesčių ar mažinamų kitų savivaldybių išlaidų, programose nenurodyta.
Politologas A.Krupavičius pastebi, kad daugelis partijų siūlo stiprinti tiesioginę demokratiją – įteisinti privalomas apklausas, o seniūnijoms suteikti finansinį savarankiškumą, tačiau konkretūs to realizavimo mechanizmai taip pat nedetalizuojami.

Pažadai, kurie geriau nebūtų ištesėti
Programose ekspertai rado ir tokių siūlymų, kurie duotų netgi atvirkštinį efektą. LLRI ekspertas V.Žukauskas kritikuoja “tvarkiečių” siūlymą įvesti progresinius mokesčius, nes jie didintų mokesčių naštą, stabdytų geriau mokamų darbo vietų kūrimą. O ką duotų už mokesčių mokėtojų pinigus norimas steigti nacionalinis komercinis bankas? Griaunant vykdomos aukštojo mokslo reformos pamatus “tvarkiečiai” siūlo įvesti nemokamą aukštąjį mokslą. Jie žada komunalinių patarnavimų kainas sumažinti šilumos ūkį sutelkiant savivaldybių rankose, tačiau administracinės priemonės bei tolesnis komunalinio ūkio valdymo telkimas valstybės rankose negali užtikrinti tinkamų investicijų.
Darbo partija kovoti su nedarbu žada sumažindama ar atleisdama nuo turto ir žemės mokesčių nedideles, netradicinių verslų įmones. Bet, kaip pabrėžia LLRI ekspertas, norint sumažinti nedarbą geresnes veiklos sąlygas būtina sudaryti visam smulkiajam verslui, individualiai veiklai.

Kokia programa būtų tobula
Sociologas M.Degutis sako, kad skaitant programas jį persekiojo mintis: kaip gražu, kokios puikios idėjos, tik kodėl nė po vienų rinkimų tos puikios idėjos nebūna įgyvendinamos? Pastaraisiais metais daugelis partijų net nebesivargina kiekvieniems rinkimams rengti išsamių rinkimų programų. “Ir tai rinkodaros bei viešųjų ryšių požiūriu yra ganėtinai racionalus sprendimas. Kaip rodo tyrimai, dauguma rinkėjų visiškai neskaito partijų programų, o ir ta mažuma, kuri paskaito, dažniausiai balsuodama vadovaujasi ne šiuo arba ne vien šiuo kriterijumi. Partijos įvaizdis, kandidatų charizma, praeities veikla dažnai yra gerokai svarbiau nei partijos programa”, – įsitikinęs M.Degutis.
Kartais atrodo, jog partijų programos reikalingesnės ne rinkėjams, bet patiems partijų kandidatams, kad jie neužmirštų, ką kalbėti.
“Vis dėlto vakarietiškos demokratijos taisyklės reikalauja partijai turėti rinkimų programą, žinoma, ir ją vykdyti. Vakaruose vykstant municipaliniams rinkimams jau prieš pusmetį ar bent jau prieš tris mėnesius skelbiamos programos, vietos bendruomenės diskutuoja, kuri partija pasiūlė konkretesnių ir vertingesnių idėjų”, – primena KTU profesorius A.Krupavičius.
Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjo doc. dr. Kosto Žymanto Svetiko įsitikinimu, partijos savivaldybių rinkimams turėtų parengti konkrečias programas, kaip bus organizuojamas viešųjų, komunalinių paslaugų teikimas. Pagal tai, kiek į tai būtų siūloma įsileisti konkurencijos ir privataus kapitalo, išaiškėtų ir partijų ideologiniai skirtumai. Programose turėtų būti ir tai, ko nepavyko aptikti aptariamų partijų programose, – planų, susijusių su savivaldybių valdymo reforma, pereinant prie vertinimo pagal darbo rezultatus. “Tai, kas dabar surašyta programose, tinka bet kokiai partijai, bet kokiems rinkimams ir net bet kokiam laikui”, – piktinasi K.Ž.Svetikas.
Ir paskutinis klausimas – kiek centristinėmis prisistatančios partijos turi šansų per rinkimus laimėti tiek mandatų, kad galėtų įgyvendinti savo pažadus. Nors kol kas sunkiai prognozuojama, kiek į mandatų dalybas įsiterps pirmą kartą savivaldybių rinkimuose dalyvaujančių ne partijų sąrašų kandidatų, visos partijos demonstruoja optimizmą. Darbo, “Tvarkos ir teisingumo” partijos deklaruoja norinčios maždaug dvigubai sustiprinti savo pozicijas, ir jų optimizmas – ne be pagrindo. Darbo partijos reitingai kyla ir ji apklausose įsitvirtino antroje pozicijoje. “Tvarkiečiai” – treti, jų partija pagal narių skaičių nuo praėjusių savivaldos rinkimų beveik padvigubėjo, o R.Pakso dalinė pergalė Strasbūro teisme taip pat gali patraukti dalį rinkėjų.
Visos keturios centristinės partijos turi ambicijų rungtis dėl mero posto Vilniuje. Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas ir Liaudies partijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė, “išbalsuoti” iš Seimo, per savivaldybių rinkimus norėtų grįžti į politikos aukštumas.
A.Krupavičiaus prognozėmis, nors Naujosios sąjungos reitingai svyruojantys, tikėtina, kad ji pasirodys ne blogiau nei per 2007 m. savivaldos rinkimus. Debiutuojančios rinkimuose Liaudies partijos reitingai nacionaliniu mastu menki, bet kai kuriose rinkimų apygardose ji geriau žinoma. O Centro partija per šiuos rinkimus dėl mandatų tesivaržys vienuolikoje iš 60-ies savivaldybių.