Vaizdo įrašai su įtariamojo Rugsėjo 11-osios išpuoliais apklausomis gali atskleisti daugiau detalių apie slaptų CŽV kalėjimų sistemą, kurioje minima ir Lietuva, teigia Jungtinių Valstijų naujienų agentūra “Associated Press”.

Anot trečiadienį paskelbto agentūros pranešimo, CŽV turi vaizdo įrašų su įtariamojo Ramzio Binalshibho (Ramzio Binalšibo) apklausomis.

AP nemini, kad įtariamasis galėjo būti Lietuvoje, nors minimas Marokas, Lenkija ir Rumunija.

“Rasti dėžėje po stalu Centrinės žvalgybos valdyboje (CŽV), įrašai gali atskleisti, kaip užsienio vyriausybės padėjo Jungtinėms Valstijoms laikyti ir apklausti įtariamuosius terorizmu”, – rašoma agentūros pranešime.

“Manoma, kad dvi vaizdajuostės ir viena garsajuostė yra vieninteliai egzistuojantys įrašai iš slaptos kalėjimų sistemos. Jie gali leisti pažvelgti į ketverius metus trukusią pasaulinę odisėją, pradedant Pakistanu ir baigiant Rumunija bei Gvantanamo įlanka”, – teigia AP.

Amerikiečių naujienų agentūra pranešime sako besiremianti keliais dabartiniais ir buvusiais JAV pareigūnais, kurie kalbėjo su anonomiškumo sąlyga.

AP teigia, kad CŽV manė sunaikinusi visus įrašus su apklausomis, bet 2007-aisiais vienas iš darbuotojų rado dėžę, pakištą po stalu CŽV kovos su terorizmu centre. Joje buvo įrašai su R.Binalshibhu.

Teigiama, kad įrašuose matyti R.Binalshibjo apklausos 2002 metais Maroke prie Rabato miesto.

Buvę pareigūnai AP teigė, kad kalėjimą daugiausia finansavo CŽV, bet jį valdė marokiečiai. CŽV galėjo atvežti ir išvežti suimtuosius, bet oficialiai kontrolę turėjo Marokas. Ši Afrikos valstybė neigia, kad joje buvo slaptas CŽV kalėjimas.

Pažymėtina, kad skeptiškai CŽV kalėjimo buvimo tikimybę Lietuvoje vertinantys kritikai kaip vieną iš svarbiausių argumentų naudoja tai, kad parlamentinio tyrimo metu nustatytas gana aktyvus Lietuvos pareigūnų vaidmuo – esą CŽV to neleistų.

“Įraše matyti vaikinas, sėdintis kambaryje ir tiesiog atsakinėjantis į klausimus. Nematyti jokių šiurkščių apklausų”, – AP sakė neįvardytas JAV pareigūnas.

“Įrašai pateikia tik trumpą vaizdą iš R.Binalshibho kelionės po CŽV juoduosius kalėjimus. Jis buvo pervežamas iš vienos nenurodytos vietos į kitą, o jo istorija, jei kada nors atsidurs teisme, gali atskleisti detalių apie CŽV kalėjimų tinklą”, – rašo AP.

Agentūros teigimu, po sulaikymo Pakistane pirmoji stotelė įtariamojo kelionėje buvo Afganistanas – CŽV bazė netoli Bagramo. 2002 metų rugsėjį jis buvo nuskraidintas į Maroką, o 2003 metų kovą į bazę Lenkijoje kodiniu pavadinimu “Quartz”. Tais pačiais metais jis buvo darsyk nuskraidintas į Maroką, Gvantanamą ir vėl Maroką.

Anot AP, 2004-ųjų pabaigoje įtariamasis buvo nugabentas į Rumuniją, kur įrengtame kalėjime buvo šešios kameros.

2006-ųjų rugsėjį tuometinis JAV prezidentas George W.Bushas (Džordžas V.Bušas) paskelbė, kad R.Binalshibhas ir dar 13 įtariamųjų buvo perkelti į Gvantanamą. “Šis žignsnis žengtas po to, kai buvo uždarytos paskutinės likusios slaptos vietos Rumunijoje ir Lietuvoje”, – rašo AP.

Agentūros žinutėje teigiama, kad įtariamasis ne kartą buvo kankinamas – minimas supančiojimas prie lubų, garsios roko muzikos leidimas, maisto nedavimas.

Įtariama, kad vyras priklausė “Al-Qaeda” grupuotei Hamburge. Jis gyveno kartu su Mahammedu Atta, kuris pilotavo vieną iš lėktuvų, įsirėžusių į Pasaulio prekybos centrą.

Pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje buvo atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

“Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo”, – sakoma išvadose, kurias patvirtino Seimas.

Išvadose teigiama, kad tuometiniai Lietuvos saugumo pareigūnai sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.

Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš jų “patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra”, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.