Didingai lietuvių pergalei prieš kryžiuočius Žalgirio mūšyje šiemet sukanka jau 600 metų. Tačiau šio istorinio laikotarpio pėdsakai vis dar išbarstyti Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Sekdami jais prisiliesite prie istorijos ir pažinsite šlovingiausią mūsų krašto laikmetį.

Pergalės istorija

1410 metų liepos 15-ąją Griunvaldo lauke įvykęs mūšis baigė kelis šimtus metų trukusias nuožmias kovas. Lietuvių, lenkų ir jų sąjungininkų kariuomenė įveikė Kryžiuočių ordino pajėgas ir sustabdė Ordino veržimąsi į Baltijos žemes. Po šio mūšio Kryžiuočių ordinas jau niekada nebeatgavo buvusios galybės, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pelnė šlovę kaip stipri ir galinga valstybė. Tai buvo didžioji lietuvių pergalė.

Nuo to laiko prabėgo lygiai šeši šimtmečiai – šiemet minėsime šios pergalės jubiliejų. Šia proga verta iš naujo pasklaidyti istorijos puslapius ir prisiminti didingus kunigaikščių laikus. Ne tik prisiminti, bet ir patiems pavaikščioti jų mindytais takais, apžiūrėti jų statytas pilis ir apsilankyti svarbiausių kovų vietose. Tokią galimybę kaip tik suteikia kelionių agentūra “Kiveda”, Žalgirio mūšio jubiliejui paminėti parengusi specialų kelionių paketą: ekskursijos po Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą leis užsimiršti, kad gyvename XXI amžiuje, nukeldamos atgal į viduramžius, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė plytėjo nuo jūros iki jūros.

Savaitgalio planas istorijos vingiais

Nežinote, ką veikti savaitgalį? “Kiveda” turi jums planą – dviejų arba trijų dienų išvyką į Šiaurės Lenkiją. Kelias veda link kryžiuočių pilių ir Žalgirio mūšio lauko. Pakeliui – ne mažiau įdomus kitų istorinių epochų palikimas.

Šiaurės Lenkija – tai kraštas, kurio istorija viduramžiais rašyta kartu su Lietuva, abi šalis siejo bendri siekiai, bendri priešai ir bendri mūšiai. Ne vieną šimtmetį Lietuva su Lenkija dalijosi tuo, ką turėjo: pradedant kultūros laimėjimais, baigiant valdovais. Todėl nenuostabu, kad šiame krašte itin daug lietuviškų pėdsakų.

Jų ieškoti ilgai netenka. Pirmieji lietuvių palikti ženklai – Seinuose. Visai netoli Lietuvos sienos esantis miestas kadaise priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau buvo svarbus švietimo centras, į kurį lietuviai vykdavo mokytis. Ne vieną šviesuolį parengė Seinų kunigų seminarija, kurioje dauguma klierikų buvo lietuviai. Miesto bazilikoje palaidotas čia dirbęs vyskupas ir poetas Antanas Baranauskas. Seinuose ir dabar gyvena didelė lietuvių bendruomenė.

Lietuvių dauguma beveik iki pat XX amžiaus gyveno ir Vygriuose. Tai kaimas Vygrių ežero pusiasalyje, kadaise buvęs mėgstama Vytauto Didžiojo medžioklės vieta. Kunigaikštis jodavo medžioti iš Merkinės iki pat Vygrių ežero, ant kurio kranto buvo pasistatęs medžioklės pilį. Praėjus keliems šimtams metų po Vytauto mirties, pilis buvo padovanota kamaldulių vienuoliams, o šie pilies vietoje įsirengė vienuolyną.

"Veido" archyvas

Vygrių vienuolyno vietoje kadaise stovėjo Vytauto medžioklės pilis

Kelionė tęsiasi Augustave, dažnai lenkiškąja Venecija vadinamame. Kurortinis miestelis garsėja  savo kanalais ir šliuzų sistemomis, kviečia išbandyti vandens sporto pramogas, apsilankyti sanatorijose ir sveikatingumo centruose.

Šiaurės Lenkijos slėpiniai

Gerložo giria iš viduramžių trumpam nukels į kitą istorijos etapą – Antrąjį pasaulinį karą. Čia buvo įsikūręs “Vilko guolis” – viena iš keleto Adolfo Hitlerio būstinių, kurioje nacių vadas dėliojo karo veiksmus. Atoki miškų ir ežerų apsupta vietovė puikiai tiko slaptavietei įrengti. Čia buvo pastatyti didžiuliai bunkeriai, juos supo minų laukas ir spygliuota tvora. Dabar kai kurie bunkeriai jau visiškai sugriuvę, tačiau likę milžiniški betono luitai vis dar išlaiko bauginančią dvasią.

Iš karinės tvirtovės – į šventą vietą. Šventaliepėje įsikūrusi barokinė bažnyčia keri puošnumu ir originalumu. Tačiau labiausiai stebina “šokantys” vargonai: užgrojus muzikai tarytum atgyja ant vargonų esančios angelų figūrėlės ir ima judėti, skambinti varpeliais bei pūsti trimitus.

"Veido" archyvas

Šventalieptėje nustebins puošni barokinė bažnyčia

Keliaujant po Šiaurės Lenkiją būtų nuodėmė neaplankyti Gdansko. Kas jame pabūna – įsimyli. Tai vienas gražiausių Lenkijos miestų, kerintis įstabiu senamiesčiu. Čia akį traukia kiekvienas namas –  regis, visi jie kažkuo saviti. Centrinė miesto gatvė pažymėta miesto vartais: jie pasitinka į gatvę įeinant ir išlydi ją paliekant. Vertas dėmesio Ilgasis turgus, pelnytai vadinamas vienu gražiausiu Europoje. Geriausia miestu pasigrožėti iš viršaus – iš Rotušės bokšto atsiveria visas Gdansko žavesys.

Jei pavargsite nuo Gdansko šurmulio, šalia atrasite tykų ir ramų jo priemiestį Olivą. Čia stūkso ilgiausia Lenkijos katedra, kurią puošia net dvidešimt altorių. Garsus ir Olivos parkas, kuriame galima vaikštinėti tarp kruopščiai prižiūrimų sodų ir vandens kaskadų.

Kryžiuočių galybės šešėlis

"Veido" archyvas

Malborko pilyje regzti svarbiausi kryžiuočių planai

Tikroji Žalgirio mūšio istorija prasideda Malborke, lietuviams geriau žinomame vokišku Marienburgo pavadinimu. Tai buvusi Kryžiuočių ordino sostinė, savo įspūdinga pilimi kasmet pritraukianti daugiau kaip pusę milijono turistų iš viso pasaulio. Marienburgo tvirtovė – viena didžiausių ir geriausiai įtvirtintų to laikotarpio pilių Vidurio ir Rytų Europoje, tiesiogiai susijusi ir su viduramžių Lietuvos istoriniais įvykiais. Būtent šioje pilyje kalėjo į kryžiuočių nelaisvę paimtas kunigaikštis Kęstutis. Čia planuoti kryžiuočių žygiai į Lietuvą, iš čia kariai išjojo ir į Žalgirio mūšį. Ir nors Griunvaldo lauke lietuvių ir lenkų kariuomenė pasiekė pergalę, Marienburgo pilies jiems niekada taip ir nepavyko užimti – tokia galinga ji buvusi. Šiuo metu pilyje įkurtas muziejus, veikia parodos, rengiami spektakliai.

Už maždaug 80 kilometrų nuo Malborko laukia Griunvaldas. Vietovės netolimos, tačiau jų istorinė reikšmė skiriasi. Štai Malborkas žymi kryžiuočių galybę, o Griunvaldas – jų pažeminimą ir istorinę lietuvių bei lenkų sąjungininkų pergalę. Mūšio lauke įkurtas muziejus, demonstruojama ekspozicija, rodomi filmai. Tik lietuvių išdidumą jie menkai tepaglosto: muziejuje peršama mintis, kad Žalgirio mūšio didvyriai buvo lenkai, o lietuviai kovoje dalyvavo tik “lyg tarp kitko”.

Į Griunvaldą geriausia vykti liepos viduryje, kai čia rengiami Žalgirio mūšio minėjimo renginiai. Šiemet, jubiliejaus proga, jie žada būti įspūdingi kaip niekad. Griunvaldas trumpam grįš į viduramžius: prisimins to meto muziką, amatus, rengs kovų turnyrus. Minėjimo kulminacija – liepos 17-ąją vyksianti Žalgirio mūšio inscenizacija, rengiama pagal originalų 1410 metų mūšio planą. Inscenizacijoje sutiksite ir riterių iš Lietuvos – Garbės sargybos kuopos karių būrį bei lietuvį kunigaikščio Vytauto Didžiojo vaidmens atlikėją.

Nemarus kunigaikščių palikimas

"Veido" archyvas

Žalgirio lauke prieš 600 metų kovėsi dešimtys tūkstančių karių

Žalgirio mūšį pažinti galima ne tik Lenkijoje. “Kiveda” nuves ir to laikmečio pėdsakais, išbarstytais Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Panemunės pilių maršrutas supažindins su nuolat kryžiuočių puldinėtu Nemuno kraštu. Čia grožėsitės didingomis Raudondvario, Raudonės ir Panemunės pilimis, kopsite į sunkiai įveikiamus Veliuonos ir Palemono piliakalnius bei žavėsitės didžiojo Nemuno vingiais.

Keliaudami po Dzūkiją didvyrių keliais susipažinsite su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palikimu. Kadaise čia stovėjo tvirtos pilys, atkakliai gynusios mūsų protėvius nuo priešų. Dabar jų vietoje Punioje, Merkinėje ir Liškiavoje beliko stūksantys didingi piliakalniai.

Kelionė į Ukmergės kraštą papasakos apie Pabaisko mūšį, kuris istorikų savo svarba neretai lyginamas su Žalgirio mūšiu. Mat būtent Pabaiske buvo įveiktas dar vienas didis Lietuvos priešas – Livonijos ordinas. Po šio mūšio ordinas prarado savo galybę ir jau nebeatsigavo.

Iki šiol didžiuojamės laikais, kai Lietuvos teritorija plytėjo iki Juodosios jūros. Ir nors istorija Lietuvos žymes žemėlapyje sumažino, anų laikų palikimas vis dar gyvas. Štai Baltarusijoje dar tebestovi pilys, pastatytos lietuvių kunigaikščių.

Lietuvybės ženklai Baltarusijoje, Ukrainoje

Savaitgalio kelionės į Baltarusiją metu aplankysite kadaise lietuviškus miestus: Lydą, Naugarduką, Mirą, Nesvyžių. Štai Lydoje stovi kunigaikščio Gedimino statyta pilis, Naugarduke – Vytauto pilies griuvėsiai. O patys baltarusiai net tiki, kad Naugardukas buvęs pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė.

Ukrainoje taip pat daug lietuviškos istorijos ženklų. Penkių dienų kelionės metu aplankysite Liubliną, kuriame pasirašyta viena svarbiausių Lietuvai to meto sutarčių – Liublino unija. Lucke lankysite pilį, kurioje buvo numatytas Vytauto Didžiojo karūnavimas. Spėsite susipažinti ir su Lvovu – vienu gražiausių Rytų Europos miestų.