Keturi klausimai Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo direktoriui, LKF vykdomajam direktoriui Pauliui Motiejūnui.

VEIDAS: Sakykite, ar jau pavyko rasti ne epizodinių, o nuolatinių krepšinio klubo “Žalgiris” finansinių rėmėjų?
P.M.: Kol kas ne, bet jų aktyviai ieškome tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dabar, kol vyksta derybos, pasakyti ką nors tikresnio sunku. Tikroji padėtis turėtų būti aiškesnė vasaros pabaigoje, nes sezonas eina į pabaigą. Patys rėmėjams nelabai ką galėtume pasiūlyti. Tiesa, laisvos reklaminės pozicijos buvo parduotos.
Norėčiau paminėti, kad susidomėjimo sulaukta tiek iš Rusijos, tiek iš už Atlanto, bet kol kas tai tik kalbos ir apčiuopiamų rezultatų dar nėra. Ieškome visur, teikiame reikalingą informaciją visiems besidomintiems, klausiantiems dėl rėmimo ir tikimės, kad kažkur kažkas atsiras. Kita vertus, sėdėti ir laukti rėmėjų – irgi ne sprendimas, todėl daugiau dėmesio skiriame tam, ką patys galime padaryti. Bandome išnaudoti savo rinkos galimybes, svarstome, kaip pritraukti į rungtynes daugiau žiūrovų, kartu stengiamės prisitaikyti ir prie mažesnių įplaukų.
Reikėtų suprasti, kad dabartinės skolos ir yra dažniausia priežastis, dėl ko pasakoma „ne“. Gal rėmėjų šiemet ir nerasime, bet pavykti gali kitais metais. Svarbu įrodyti, kad sugebame nuosekliai mažinti skolas. Pasisekus potencialiems rėmėjams ateiti būtų drąsiau. Jei per dvejus metus ateitų naujų investuotojų, būtų galima sakyti, kad dirbame sėkmingai.

VEIDAS: Kokio dydžio susidariusios skolos žaidėjams ir kaip planuojama jas padengti? Kiek tai galėtų užtrukti?
P.M.: Šiuo metu skolos siekia maždaug 25 mln. Lt. Nors jos šiek tiek mažėja, bet nestipriai. Su žaidėjais tikimės atsiskaityti per kelerius artimiausius metus. Kito varianto kol kas nėra. Kalbamės su jais, nemeluojame, kokia tikroji padėtis susidarė, ir jie žino, kad nesiruošiame bėgti nuo skolų. Komanda neišsibėgiojo, laimėjo LKL čempionatą – atrodo, sezoną pabaigs. Tai ir yra šiuo metu svarbiausia, o paskui su kiekvienu sėsime ir dėliosime skolų grąžinimo grafikus. Kaip nors tuos pinigus sumokėsime.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar Lietuva apskritai pajėgi išlaikyti Kauno „Žalgirį“ ir kokios sumos tam reikėtų?
P.M.: Po to, kai klubas atsigaus, sumokės turimas skolas, manau, su 25 mln. Lt biudžetu būtų galima siekti gerų rezultatų. Jei norime, kad Kauno „Žalgiris“ būtų konkurencingas ir pretenduotų patekti tarp šešiolikos ar net aštuonių geriausių Eurolygos komandų, klubui reikia stabiliai dirbti bent trejus ketverius metus išlaikant komandos, trenerių branduolį. Vis dėlto tokio dydžio biudžetą pasiekti tikrai nerealu ir veikiausiai jis bus kur kas mažesnis – apie 15 mln. Lt.
Maždaug tiek įmanoma surinkti su rėmėjų ir miesto pagalba, taip pat iš bilietų pardavimo, o kitų 10 mln. Lt nei iš pardavimo, nei iš reklaminių pozicijų tikrai nesurinksime. Tam Lietuvos rinka tiesiog per maža.

VEIDAS: Kaip planuojama elgtis su legionieriais? Galbūt kitą sezoną “Žalgirio” klube jų bus gerokai mažiau?
P.M.: Pirmasis prioritetas – pasirašyti sutartis su lietuviais žaidėjais. Jie, aišku, nebus lyderiai, veikiau komandai padedantys žaidėjai. O kalbant apie legionierius padėtis taps šiek tiek aiškesnė tik artėjant vasaros pabaigai, pats komandos stuburas turėtų susiformuoti tik rugpjūtį ar rugsėjį.