Grupei žemaičių entuziastų tęsiant teismų maratoną dėl atsisakymo jų dokumentus pildyti įrašu apie žemaitiškas šaknis, ekspertai aktyvistų siekius vertina nevienareikšmiškai.

Istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas teigia, kad žemaičių judėjimas grėsmės Lietuvai nekelia, ir neturėtų būti draudžiama norintiems vadintis žemaičiais.

Tuo metu jo kolega istorikas Alfredas Bumblauskas kritikuoja aktyvistus už “paramokslinius” argumentus ir nesutinka su pasigirstančiomis kai kurių, kaip jis pats apibūdina, kraštutinių pažiūrų žemaičių separatistinėmis idėjomis. Tačiau ir jis sutinka, kad žemaičio tapatybę jie gali turėti, tik siūlo ją reikšti savivaldos lygmenyje.

Žemaičių aktyvistai Antanas Kontrimas, Alvydas Jokšas ir Arvydas Norvydas šią savaitę Šiaulių apygardos teismui apskundė Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą. Pirmos instancijos teismas jau du kartus nagrinėjo minėtų vyrų skundus, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius dar 2007 metais nepapildė jų civilinės būklės aktų įrašu “tautybė – žemaitis”.

Telšių rajono apylinkės teismas, kuriam apygardos teismas bylą jau kartą buvo grąžinęs, ir antrą kartą paskelbė, kad Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas yra teisingas. Sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjų gimimo aktų įrašų sudarymo metu Lietuvoje galioję sovietiniai įstatymai nereikalavo registruojant vaiko gimimo aktą nurodyti jo tautybę – “nėra net domeno apie jų tautybę”.

Taip pat pažymėta, kad visų trijų pareiškėjų abu tėvai yra lietuviai ir pagal 2007 metais, kuomet A.Kontrimas, A.Jokšas ir A.Norvydas kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, galiojusius teisės aktus tautybė buvo nustatoma pagal tėvų tautybę.

Pirmos instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas prieštarauja Konstitucijai, nes minėtas sprendimas prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių nesuvaržė.

A.Norvydas BNS teigė, kad jis su bendražygiais Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą skundžia, nes šis teismas nenagrinėjo liudytojų parodymų.

“Šitame sprendime visiškai nenagrinėti mūsų parodymai – nei rašytiniai, nei liudytojų. Jau to pagrindo pakanka, kad šitas teismo sprendimas būtų pripažintas absoliučiai negaliojančiu”, – aiškino A.Norvydas.

“Teismas, be abejo, neteisingai taikė materialinės teisės normas: rėmėsi negaliojančiomis taisyklėmis ir visiškai nesirėmė aukštesnės galios teisiniais aktais. Mes nurodėme ir Konstituciją, ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ir tarptautinių institucijų aktus, ir kitus aukštesnės galios aktus, bet teismas visiškai nerado reikalo jais vadovautis”, – dėstė A.Norvydas.

Jis teismo sprendimą vadino “politiniu” bei aiškino, kad tautybė, kaip ir, pavyzdžiui, religija, yra prigimtinė žmogaus teisė.

Paklaustas, kokios praktinės naudos tikisi iš bylinėjimosi, A.Norvydas sakė tik norintis būti žemaitis.

“Čia tas pats, kad tęstųsi tarybinė santvarka ir jus įrašytų rusais. Kiekvienos tautos atstovas nori būti pripažintas savo tautos atstovu. Su visa pagarba lietuvių, rusų ir bet kuriai kitai tautai, mes esame žemaičiai ir norime tokie būti”, – kalbėjo žemaičių atstovas.

Ekspertai žemaičių aktyvistų norą deklaruoti savo tautybę vertina palankiai, nors ir skiriasi jų nuomonės, kaip toli turėtų pažengti oficialus šios tautybės įteisinimas.

“Priskirti savo tautybei yra piliečio reikalas, ir tiek. Tautybės įvardijimas nėra oficialus su kokiu nors valstybingumu susijęs dalykas, pasuose pagrindinėse grafose tai apskritai nerašoma, esminis dalykas yra pilietybė”, – BNS teigė A.Kulakauskas.

Jis pastebi, kad tradicija nustatinėti tapatybę remiantis objektyviais kriterijais yra sovietinis palikimas.

“Ypač surašymo duomenis reikia fiksuoti tokius, kokius piliečiai sako. Aplinkinėse šalyse taip yra daroma. Pasižiūrėkite į Lenkijos surašymo duomenis – ko tik ten nėra įrašyta: ir kašubai, ir kiti. Realios grėsmės tai tikrai nekelia. Nors tarp entuziastų yra ir gana radikaliai kalbančių, bet aš manau, kad tai labiau susiję su asmenybės charakteriu, o ne su vyraujančiomis tendencijomis”, – teigė ekspertas.

Jis pažymėjo, kad apskritai didesnės laisvės tautinėms grupėms palengvintų susikalbėjimą.

“Vilniaus krašte kyla lenkų klausimas, bet žemaičiai tai juk irgi užsirašę – važiuojant į Palangą Telšiuose galime pamatyti, kad yra “Telšė”. Tai jei negalime Šalčininkų rašyti kita kalba, tai su buldozeriu tuoj versim ir užrašą “Telšė”? Leidus yra paprasčiau sutarti ir susitarti negu neleidus”, – svarstė A.Kulakauskas.

Tarmišku užrašu “Telšė” sakė besigrožintis ir istorikas A.Bumblauskas. Tačiau jis kritikavo žemaičių entuziastus, kad šie remiasi klaidingais argumentais.

“Jų motyvacija paramokslinė. Yra rimtų knygų, kurios aiškiai grindžia, kad žemaičių tauta nebuvo susiformavusi. Aš aiškinau, kad tautos nebuvo, geriausiu atveju potautė”, – BNS pasakojo ir teisme liudijęs A.Bumblauskas.

Istorikas vis tik pastebėjo, kad, pavyzdžiui, per gyventojų surašymą deklaruoti tokią tautybę turėtų būti leista. “Nereikėtų kaip nors komentuoti surašymo, jei žmogus pasakė, kad yra žemaitis”, – dėstė A.Bumblauskas.

Tačiau, jo aiškinimu, aktyvistai turėtų reikštis savivaldos lygmenyje, o ne braižyti regionų ribas.

“Tų Žemaitijų sampratų aš galiu suskaičiuoti kokias aštuonias, tai kuri dabar tikroji?”, – kalbėjo A.Bumblauskas.